„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nesilaikant prisiimtų ir kolektyvinėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų, socialinės srities darbuotojai gali būti priversti pradėti streiką“, – sako socialinių darbuotojų interesus atstovaujančios profesinės sąjungos vadovė A. Nevierienė.
Pasak jos, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų srityje dirbančiųjų darbo užmokestis turi būti bent 30 procentų didesnis už minimalią šalies mėnesio algą.
„Toks sprendimas priimtas siekiant pritraukti daugiau norinčių dirbti socialinį darbą, mat jų nuolat trūksta, o teikiamų socialinių paslaugų poreikis nemažėja“ – sako profsąjungos pirmininkė.
Pasak jos, vykdant biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio reformą šis, papildomas uždarbis, mažinamas nuo esamų 30 iki 21 procento.
„Toks pakeitimas reiškia, jog santykyje su kitais biudžetinio sektoriaus darbuotojais dirbantieji socialinėje srityje uždirbs mažiau. Svarbu suvokti, jog net jei esamu momentu atlyginimas nemažės, jis nedidės taip sparčiai ir tolygiai, kaip kitiems, o tai, perspektyvoje, lems neteisingumo ir nusivylimo jausmą“, – sako A. Nevierienė.
Profsąjungos vadovės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija manipuliuoja skaičiais ir prisidengdama faktu, jog atlyginimas esamu momentu išliks toks pats ar net didės, vengia paaiškinti darbuotojams, kuo paremtas sprendimas taupyti būtent mažinant socialinio darbo srities darbuotojų algų kėlimą.
„Kvalifikaciniai, išsilavinimo ir kiti reikalavimai nėra mažinami. Pažadėjus trečdaliu didesnį nei minimalus atlyginimas užmokestį nemažai darbuotojų ryžosi siekti papildomo išsilavinimo, investuoti laiką ir resursus tikėdamiesi, jog gaus orų uždarbį. Dabar šie lūkesčiai nuviliami, nors nei reikalaujamas išsilavinimas, nei darbo sudėtingumas nepakito“, – sako Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Anot A. Nevierienės, rūpestį kelia ir tai, jog daugybė dalykų paliekama darbuotojų ir darbdavio sutarimams kolektyvinėse sutartyse, tačiau nėra jokių svertų, kurie skatintų darbdavius ar vadovus šias sutartis pasirašyti.
„Jeigu užmokesčio ar kiti klausimai neaptariami kolektyvinėse sutartyse, dėl jų sprendžia vadovas, kas nutinka, jei vadovas nenori pasirašyti sutarties ir neieško susitarimų? Darbuotojai paliekami vadovo valiai, o praktika, deja, rodo, jog ne visi vadovai geba sukurti geriausias sąlygas ir tinkamai pasirūpinti darbuotojais“, – sako profsąjungos vadovė.
Jai antrina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, Seimo narys Linas Kukuraitis. „Sprendimas didinti papildomą apmokėjimą socialinės srities darbuotojams priimtas prieš trejus metus. Ši Vyriausybė tęsė praėjusią kadenciją pradėtą iniciatyvą siekiant pritraukti daugiau darbuotojų. Dabar, staiga, kryptis keičiama ir, natūralu, jog tai sukels dirbančiųjų nusivylimą“ – sako jis.
Parlamentaro skaičiavimu, sumažinus papildomą socialinės srities darbuotojų apmokėjimą biudžetas sutaupys apie 6 milijonus eurų.
„Man tikrai sunku suprasti, kodėl buvo pasirinktas toks taupymo būdas, kai eilę metų valstybė ėjo priešinga kryptimi ir siekė oraus atlygio dirbantiems socialinio darbo srityje. Dabar gi judėsime atgal prie situacijos, kai sukelti lūkesčiai nėra pateisinami“, – komentavo parlamentaras Linas Kukuraitis.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio pakeitimai bus svarstomi Seime ketvirtadienį.
