Labiausiai nerimsta politikai, lyg tai būtų jų svarbiausias darbas kam nors suteikti pavadinimą ar pervadinti. Nors pirmas pasiūlymas Vilniaus oro uostui suteikti M.K.Čiurlionio vardą anoniminis, galima neabejoti, kad ir prie jo rankas prikišo kuris nors Seimo narys.
Tuo metu premjerės patarėja kultūros klausimais G.Žaidytė prisipažino jau svajojanti, kad sostinės oro uostas greitu laiku vadinsis M.K.Čiurlionio vardu, juk Varšuva turi Chopino, o Roma – Leonardo da Vinci oro uostus.
Nesvarbu, kad M.K.Čiurlionio vardas užsieniečiui sunkiai ištariamas, o ir nemažai lietuvių tokį pasiūlymą vertina skeptiškai. M.K.Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijai vadovaus premjerė I.Šimonytė, tad galime beveik neabejoti, kad lėktuvu pakilę „iš Chopino“ nusileisime „į Čiurlionį“.
Bet, pasirodo, to negana. Svarstoma Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna. Nesvarbu, kad ten gimęs kūrėjas vos dvejų metų su tėvais persikėlė į Druskininkus, – už naują pavadinimą agituoja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius V.Juozapaitis.
Ir tai dar ne pabaiga. Seimo narė „laisvietė“ M.Ošmianskienė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydama P.Cvirkos skverą pervadinti Čiurlionių skveru.
Politikės paaiškinimas – šalia skvero gyveno S.Kymantaitė, mokiusi M.K.Čiurlionį lietuvių kalbos, čia užsimezgė ir jų meilė.
Vilniečiai žino, kad ties M.K.Čiurlionio ir V.Kudirkos gatvių sankirta jau yra skveras, kuriam nežinomas šmaikštuolis, sukergęs šias dvi pavardes, prilipdė Čiudirkos vardą.
Bet M.Ošmianskienei ir kitiems siūlytojams nė motais, kad Senąją Varėną keistai pervadinus Čiurlionio Varėna žmonių kalboje tikriausiai atsiras dar vienas vietovardis – Čiurėna, anaiptol pagarba kūrėjui neblizgantis.
