Saulės elektrinė ant mokyklos stogo mažina elektros sąskaitas
Kauno „Vyturio“ gimnazijoje gyvenimas verda nuo 8 valandos ryto iki 8 valandos vakaro. Čia veikia bendrojo lavinimo mokykla ir muzikos mokykla. Tad, elektros skaitikliai gauna nedaug poilsio. Kad pailsėtų biudžeto išlaidos, nuspręsta įrengti saulės elektrinę ant šios įstaigos stogo.
Nuo pirmųjų laiškų išsiuntimo paramai gauti, į šį procesą įsitraukęs mokyklos pavaduotojas ūkiui Edmundas Mineikis pasakoja, kad elektrinė veikia jau antrus metus.
„Prieš kovido krizę, prieš energetikos krizę, suvartodavome nuo 100 iki 60 tūkst. kilovatvalandžių per metus ir taip iki 2022 metų sumokėdavome apie 15–16 tūkst. eurų. 2022-aisiais, kai atėjo krizė, mokesčiai už elektrą tapo 25 tūkst. eurų. Ir dabar, kai įsirengėm elektrinę, per šiuos metus, neskaitant trijų paskutinių mėnesių, išleidome 13 tūkst. eurų“, – sako E.Mineikis, pridurdamas, kad mokykla ėmėsi ir eilės kitų sprendimų elektros energijai taupyti – keitė šviestuvus, kompiuterius.
Atnaujinta unikali tarpukario laikų laboratorija
Kauno technologijos universiteto muziejus išties unikalus – jis įsikūręs Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos buvusiame pastate, statytame 1939 metais. Unikalus jis ir savo išvaizda. Dabar ji dar ir pagražinta – atnaujintas fasadas, langai, durys, rekonstruoti ant pastato stogo esantys kaminėliai, veikiantys kaip traukos spintų ventiliacija. Praktiškai kiekviena detalė čia turi savo istoriją – nuo langų iki architektūrinių sprendimų laboratorijos viduje. Kas įdomu, jog šia laboratorija tebėra naudojamasi pagal paskirtį.
„Juostiniai pastato langai ne tik kuria išskirtinį vaizdą, bet ir funkcionalumą“, – atkreipia dėmesį KTU Projektų vystymo centro vadovė Agnė Valatkienė. Kadangi laboratorijoje būdavo dirbama su sprogmenimis, langai čia taip įkomponuoti, kad, jei pastato viduje įvyktų sprogimas – patys langai dužtų, bet pastato konstrukcija nepatirtų jokios žalos.
„Šou turi tęstis“, kaip dainuoja grupė „Queen“
Kauno valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija užtruko beveik dešimtmetį. Tačiau per visą šį laiką repeticijos nebuvo sustojusios. Nesustojo ir pasirodymai. Nors iššūkių tai sukėlė, pasakoja režisierius Kęstutis Jakštas.
„Mūsų darbo specifika yra tokia, kad turime dirbti švariais plaučiais, o dulkės panašūs dalykai ir amžinas kalimas ir visa kita... Kaip sakė mūsų teatro vadovas – užsidaryti remontui reiškia užsidaryti visam laikui. Tai mes išvengėm tos situacijos, dirbom per visą remontų periodą ir rodėm repertuarą. Aišku, iššūkių buvo labai daug, kadangi reikėjo po statybininkų darbo dienos susitvarkyti, viską padėti į vietas ir dar vakare parodyti spektaklį“, – prisimena režisierius.
Tačiau kančios atsipirko – dabar teatras atsinaujinęs, papuoštas prabangiomis detalėmis ir įranga, pakeliančiais spektaklius į kitą lygį – ir pakeliantys žmones ar daiktus į sceną, tiesiogine to žodžio prasme. Įdiegti naujas technologijas irgi nebuvo lengva, nes pastatas senas, įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl generalinės pertvarkos atlikti nebuvo galima.
„Tiesiog komfortiška dirbti. Tik talentingi laukia įkvėpimo ir visą gyvenimą jo laukia. O tie, kurie išmano amatą ir jį daro, tai dirba kiekvieną dieną“, – į klausimą, ar labiau įkvepia dirbant naujovės ir atnaujinta atmosfera, atsakė K. Jakštas.
ES investicijos tik įsibėgėja
Žaliojo kurso tikslai, skaitmenizacija ir švietimas – tokie esminiai prioritetai, skirstant ES investicines lėšas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ateinančiam laikotarpiui vien iš ES struktūrinių fondų yra skiriami beveik 8 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,5 mlrd. eurų paskirstoma per regioninės plėtros priemones. Aruodas – dar neišsemtas.
„Dabar viskas įsibėgėja. Daug kvietimų jau yra paskelbta, dar daugiau planuojam paskelbti artimiausiu metu“, – teigia ministrė.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
