Bundesbankas numato, kad 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugs 0,4 proc. – tai kur kas mažesnis skaičius, lyginant su birželį prognozuotu 1,2 proc. augimu.
Manoma, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika nežymiai susitrauks, šaliai kovojant su aukštomis energijos ir maisto kainomis, gamybos sulėtėjimu bei pasauliniu ekonominiu silpnumu.
Nors atsigavimas prasidės kitais metais, jis „užtruks“, pažymėjo Bundesbankas.
Pasak jo, silpna išorės paklausa toliau slėgė pramonę, privatus vartojimas vis dar buvo nuosaikus, o didesnės finansavimo išlaidos stabdė investicijas.
Anksčiau šią savaitę du pirmaujantys ekonomikos institutai taip pat sumažino Vokietijos ekonomikos augimo kitais metais prognozes.
Tačiau Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis pareiškė, kad yra tikėtina, jog ekonomika „grįš į augimo trajektoriją ir laipsniškai paspartės“.
Kitąmet infliacija turėtų būti perpus mažesnė nei šįmet, nurodė centrinis bankas.
Anot Bundesbanko, 2025 m. ir 2026 m. ekonomika turėtų dar labiau įsibėgėti ir išaugti atitinkamai 1,2 proc. ir 1,3 proc.
Ją paskatins didėjantys pardavimai užsienyje ir augantis namų ūkių vartojimas.
Prognozėse buvo atsižvelgta į praėjusį mėnesį vieno Vokietijos teismo priimtą nuosprendį, kad valdančioji koalicija pažeidė konstitucines skolos taisykles, o tai privertė Berlyną pakeisti 2024 m. biudžetą.
Prognozės buvo užbaigtos prieš šią savaitę vyriausybės pasiektą susitarimą dėl išlaidų plano, tačiau Bundesbankas nurodė nemanantis, kad tai turės reikšmingos įtakos.
