Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad kreipėsi į Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismą prašydama „nepriklausomos konfiskavimo procedūros“.
„Šios procedūros tikslas – konfiskuoti daugiau kaip 720 mln. eurų, kuriuos Rusijos finansų įstaiga buvo įnešusi į banko sąskaitą Frankfurte prie Maino, kaip įtariama, dėl bandymo pažeisti embargo taisykles“ pagal Vokietijos įstatymus, teigiama pareiškime.
2022 metų birželį ES įtraukė šį Rusijos banką į sankcijų sąrašą, sakė prokurorai, pridurdami, kad liepos mėnesį jie jau pateikė prašymą teismui. Trečiadienio pareiškimas buvo paskelbtas po žiniasklaidos pranešimų apie teisinius veiksmus.
„Dėl to su Europos finansų įstaigose laikomu subjekto turtu nebegalėjo būti atliekamos operacijos, jis buvo „įšaldytas“, – sakoma jų pareiškime.
Tačiau netrukus po to, kai bankui buvo įvestos sankcijos, „nežinomi asmenys, veikiantys Rusijos finansų institucijos vardu“, bandė iš jos sąskaitos Frankfurte išsiimti daugiau kaip 720 mln. eurų.
„Bankas neįvykdė elektroninio pervedimo nurodymo“, – sakė prokurorai.
Naujienų žurnalas „Der Spiegel“ įvardijo Rusijos banką kaip Maskvos vertybinių popierių biržos padalinį ir teigė, kad šis lėšas saugojo JAV banko „JP Morgan Chase“ Vokietijos filiale.
Pasak jų, tyrimą atlikti pavesta Vokietijos muitinės nusikaltimų tyrimo tarnybai, kartu pažymint, kad „prašoma taikyti nepriklausomą konfiskavimą, nes šiuo metu neįmanoma patraukti konkrečių asmenų baudžiamojon atsakomybėn už šį nusikaltimą“.
Didžiojo septyneto (G7) sprendimu įšaldyti Rusijos turtą iš karto po to, kai Kremlius davė nurodymą pradėti invaziją 2022 metų vasarį, dalyvaujančiose šalyse buvo užblokuota apie 300 mlrd. dolerių.
Nors Ukraina paragino visus Rusijos pinigus skirti jos atstatymui po karo, G7 šalys atmeta tiesioginį konfiskavimą kaip keliantį daug teisinių problemų ir pažeidžiantį pasaulines teisės normas.
