„Greičiausiai problema nėra tik tai, jog pati mokesčių reforma neįgyvendinta jokia dalimi, problema tai, kad pati idėja arba žodžių junginys „mokesčių reforma„ yra taip sudirbtas ir apdirbtas, kad net ir bet kokiai naujai Seimo daugumai bus sudėtinga grįžti“, – Žinių radijui sakė F.Jansonas.
Paklaustas, ką iš praėjusių metų Seimo ar Vyriausybės 2023 metų darbų prezidentas mato kaip politinės valios stoką priimant sprendimus, F.Jansonas paminėjo būtent mokesčių reformą: „Manau, kad niekam nėra abejonių, jog mokesčių reformos klausimas turbūt tas būtent buvo, kur visą vežimą vertė.“
Mokesčių reforma buvo vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų, jai pernai vasarą po pateikimo pritarė Seimas, tačiau pertvarka po to įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais.
Tačiau optimistinių nuotaikų šiems metams netrūksta. Ekonomistai laukia gerų žinių dėl energetikos kainų. Europos dujų saugyklos užpildytos, Lietuvos neturėtų drebinti energijos krizė, kuri buvo prieš metus.
Taip pat tikimasi, kad jau šiemet bazinę palūkanų normą pradės mažinti Europos Centrinis Bankas, todėl mažės finansinė našta mokantiems būsto paskolas ir turintiems kitų finansinių įsipareigojimų.
Kiek reikia laimei?
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas dar pernai paskelbė gerų žinių apie Lietuvos gyventojų pajamas. Jis akcentavo, kad Lietuvoje ne tik sparčiai auga gyventojų pajamos, bet ir mažėja pajamų nelygybė.
Vidutinis darbo užmokestis (į rankas) Lietuvoje nuo 2015 metų išaugo 2,2 karto (nuo 569 iki 1 252 euro) ir tapo didesnis nei Europos Sąjungos senbuvėse Portugalijoje (1 162 eurai) ir Graikijoje (1 098 eurai), taip pat didesnis nei Slovakijoje, Vengrijoje ar Kroatijoje.
Be to, skirtumas tarp penktadalio daugiausiai uždirbančių ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų (į rankas) sumažėjo nuo 6,6 karto 2015 metais iki 4,6 karto pernai.
Augančios gyventojų pajamos ir mažėjanti pajamų nelygybė didina gyventojų laimę, tad ne veltui Lietuva pagal vieną iš tyrimų pateko tarp 20 laimingiausių valstybių pasaulyje.
Yra vilties, kad ir šiemet laimės indeksas Lietuvoje liks stabilus. Skaičiuojama, kad daugiau augs mažesnes algas gaunančių žmonių pajamos. Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis neapmokestinamasis pajamų dydis šiemet padidintas 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų.
Minimali alga
Šiemet MMA didėja iki 924 eurų, t. y. 10 proc. nuo pernai buvusių 840 eurų.
Tai 3 metus iš eilės besitęsiantis reikšmingas MMA padidėjimas. Pernai MMA kilo daugiausiai, tuomet padidėjo 110 eurais „ant popieriaus“, arba 15 proc.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba taip pat apie 10 proc.
Skaičiuojama, kad „minimumą“ gaunančių gyventojų mėnesio pajamos į rankas šiemet turėtų padidėti 75,2 euro.
Tačiau, padidėjus MMA, didėja mokesčiai dirbantiems savarankiškai. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų tarifas siekia 6,98 proc. Taigi už sveikatos draudimą savarankiškai dirbantys kas mėnesį turi sumokėti 64,50 euro.
Gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, moka 8,72 proc. MMA dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas.
Visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka šiemet jau siekia 80,57 euro, jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, o jei kaupia – 108,29 euro. Be to, kai kuriose savivaldybėse brangsta ir patys verslo liudijimai.
Klaipėdoje šiemet mokesčio dydis už verslo liudijimą keitėsi tik vienai veiklai – gyvenamosios paskirties patalpų nuomai.
Metinis dydis grįžo į 2016 metų lygį ir siekia 348 eurus (29 eurus mėnesiui). Pernai šiai veiklai buvo nustatytas 209 eurų metinis dydis.
Auga pensijos
Vidutinė senatvės pensija šiemet auga maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, pensija didės apie 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis šiemet padidėjo 3,34 euro – iki 38,23 euro.
Nuo šių metų pradžios bazinės socialinės išmokos dydis augo 6 eurais – iki 55 eurų. Dėl to padidėja nuo jo priklausančių išmokų vaikams dydžiai.
Vaiko pinigai padidėjo 10,5 euro – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką, turintį negalią, auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui – 16,68 euro, iki 152,9 euro.
Nuo sausio šalpos pensijų bazė didėja iki 197 eurų. Padidinus šalpos pensijų bazės dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo jų rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) – iki 29,25 euro.
Brangsta dyzelinas
Šiemet brangsta ir dyzelinas. Dyzelino akcizas padidėjo nuo 0,372 euro iki 0,41 euro už litrą. Pridėjus PVM, kolonėlėse dėl to dyzelino kaina turėtų augti beveik 0,05 euro.
Dėl padidėjusio alkoholio akcizo šiemet pusė litro alaus turėtų pabrangti 0,03 euro.
Vyno ir kitų fermentuotų alkoholinių gėrimų 0,5 l talpos butelis pabrangsta apie 10 centų. Toks pats tūris tokių gėrimų, kurių stiprumas – daugiau kaip 8,5 proc., šiemet brangsta 12 centų. Stipriųjų gėrimų butelis dėl padidėjusių akcizų šiemet atsieis beveik 0,4 euro brangiau.
Cigarečių pakelis dėl akcizų brangsta 0,2 euro.
Šiemet nustojo galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas viešojo maitinimo paslaugoms. Dabar joms taikomas įprastinis 21 proc. PVM. Dėl to jau kalbama apie maisto brangimą ne tik kavinėse, bet ir mokyklose, darželiuose ir ligoninėse.
Brangsta dujos
Šiemet įsigaliojo balandį Seimo priimtos pataisos, kurios lems, kad buityje ir gamyboje vartojamoms suskystintoms naftos dujoms bus taikomas nebe nulinis, o 304,1 euro už toną akcizas, dėl ko šis kuras brangs kone dvigubai.
Įspėjama, kad tai paskatins kainų augimą, nes šias dujas naudoja ir daug verslų, o šio kuro kaina sudaro ženklią galutinės produkcijos kainos dalį. O sunkiausia bus tūkstančiams provincijos gyventojų, kurių būstai šildomi tokiomis dujomis: sąskaitos gerokai išsipūs, o jokių kompensacijų Vyriausybė nežada.
AB „Suskystintos dujos“ generalinis direktorius Valdas Budukevičius paaiškino, kad iki sausio 304 eurų už toną akcizas buvo taikomas tik SND, naudojamoms kaip transporto priemonių kuras.
„Dujoms, naudojamoms pramonėje, buityje (kaip šildymo priemonė, dujos balionuose maistui gaminti ir pan.), akcizo iš viso nebuvo. Nuo sausio jokių išimčių nebebus. Lietuva taps valstybe, kur buičiai naudojamoms SND bus taikomas didžiausias tarifas. Visur kitur buitis yra saugoma“, – „Vakaro žinioms“ sakė V.Budukevičius.
Brangs atliekų tvarkymas
Klaipėdos miesto taryba patvirtino sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuo sausio 1 d. gyventojams šiukšlių išvežimas brangsta iki 37 proc.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apskaičiavo, kad 50 kv. m ploto buto gyventojai pernai mokėjo 41 eurą per metus, o po padidinimo mokės 55 eurus, pabrangimas per metus – 14 eurų.
Individualus namas, kuris naudojasi individualiais konteineriais ir rūšiuoja atliekas, iki šiol mokėjo 72 eurus per metus. Šiemet turėtų mokėti 89 eurus per metus (17 eurų kainos augimas).
Tačiau ir po šio brangimo buitinių atliekų tvarkymo kaina uostamiestyje yra viena mažiausių tarp didžiųjų šalies miestų.
AB „Klaipėdos energija“ gyventojams centralizuotai tiekiama šiluma nuo sausio 1 d. kainuoja 8,16 ct. už kWh su 9 proc. PVM. Gera žinia yra tai, kad ši kaina yra 16 procentų mažesnė nei pernai sausį.
Matome, kad pasikeitimų tikrai daug. Gyventojų pajamos turėtų augti. Tačiau didės ir kai kurios išlaidos.
„Šiems metams turime labai gerą pareiškimą, kad galėsime matyti mažėjančias kainas kai kuriais atvejais. Prekių kainos mažės, tačiau paslaugų kainos vis dėlto augs. Kirpėjų paslaugos kitais metais kainuos brangiau“, – LNK papasakojo analitikas Marius Dubnikovas.
O kaip bus iš tikro, kiekvienas pajusime savo pinigine jau artimiausiu metu.
