„Kaip valstybė tais instrumentais, kuriuos turėjome, pasinaudojome. Pavyzdžiui, mūsų ministerija apribojo technologijų patekimą į Vidurio Azijos šalis, dvejopos paskirties prekių eksportą per mūsų šalį apribojome“, – pirmadienį LRT radijui sakė A.Armonaitė.
„Maistas nėra ta prekė, kurią galėtume taip apriboti arba kurią Europos Sąjunga šiuo metu sankcionuoja“, – tikino ji.
Ketvirtadienį Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
Po šio sprendimo pasigirdo politikų raginimai išimti įmonės produkciją iš prekybos tinklų lentynų, tačiau pastarųjų atstovai vengė pateikti konkrečius atsakymus ir teigė, kad teisiškai neprivalo apriboti prekybos. Vienintelis „Lidl“ pranešė, kad planuoja papildomai juos ženklinti.
A.Armonaitė savo ruožtu svarstė, kad nesant teisinių galimybių, patys pirkėjai turėtų pasirinkti nebepirkti Rusijoje prekiaujančių „Vičiūnų“ gaminių.
„Kiekvienas klientas gali mažiau pirkti ir tokiu būdu daryti įtaką asortimentui“, – teigė ministrė.
„Antras dalykas, matyt prekybos centrai ir turi tą omenyje, kad dar daug yra prekių, kurios vis dar pardavinėjamos Rusijoje tarptautinių korporacijų. (...) Tikriausiai, turime žiūrėti, kokia korporacija yra toje šalyje ir stengtis kuo mažiau jos produktus vartoti“, – savo poziciją dėstė ji.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
