Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“ pranešė, kad lapkritį eksporto vertė sudarė 131,2 mlrd. eurų ir buvo 3,7 proc. didesnė, lyginant su ankstesniu mėnesiu. Taip buvo nutraukta kelių traukimosi mėnesių serija.
Įmonės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo tik 0,7 proc. prieaugį.
Prie stipresnio, nei tikėtasi, atsigavimo prisidėjo 5,4 proc. išaugęs eksportas į kitas Europos Sąjungos šalis, o eksportas į JAV sumenko 1,4 proc.
Tuo metu bendras importas sumažėjo 1,9 proc. Šalies prekybos perteklius padidėjo iki 20,4 mlrd. eurų.
Nors eksporto padidėjimas leido „šiek tiek atsidusti“, banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis perspėjo pernelyg nesureikšminti šių duomenų.
Lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, eksportas buvo 5 proc. mažesnis, pažymėjo jis.
„Trintys tiekimo grandinėse, labiau fragmentuota pasaulinė ekonomika ir Kinijos perėjimas nuo dinamiškos eksporto krypties prie konkurentės yra veiksniai, slegiantys Vokietijos eksporto sektorių“, – teigė C.Brzeskis.
Ekonomiką taip pat paveikė Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje išaugusios energijos kainos ir didesnės palūkanų normos.
Pirmadienį paskelbti atskiri „Destatis“ duomenys parodė, kad gamyklų užsakymai lapkritį padidėjo kukliais 0,3 proc. – mažiau, nei tikėjosi analitikai.
„Labai silpnas pramonės užsakymų prieaugis liudija, kad ekonomika vis dar yra toli nuo reikšmingo atsigavimo“, –nurodė C.Brzeskis.
Plačiai manoma, kad Vokietijos ekonomika 2023-iuosius baigė būdama recesijoje. Vokietijos centrinis bankas praėjusį mėnesį nurėžė savo augimo prognozę 2024-iesiems nuo 1,2 proc. iki 0,4 proc.
