„Užsienio investicijų portfelis paauga apie 10 proc. per metus. Tokia tendencija tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Visgi, įvertinus infliaciją, investicijų portfelio augimas jau kurį laiką apstojo. Dabartinis investicijų srauto lėtėjimas iliustruoja Lietuvos ekonomikos brandą, tačiau labai svarbu suvokti, kad lėtėjančios investicijos turės ilgalaikį poveikį ateityje“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Tamkvaitis.
„Apčiuopiamo investuotojų traukimosi ar pinigų judėjimo iš Lietuvos nepastebime, kalbėti apie investuotojų pasitraukimą pagrindo nėra. Ar yra atskirų įmonių pardavimų? Tikriausiai pavyzdžių rasti galėtume, bet tai normalūs procesai“, – aiškino jis.
Taip pat, pasak jo, nors Lietuvos ekonomika 2024 m. neturėtų drastiškai keistis, toliau tvyros neapibrėžtumas dėl Lietuvos politinės, geopolitinės ir energetinės situacijos. Pasak jo, ypač geopolitinis neapibrėžtumas paveikia investuotojų sprendimus, tad reikia aktyviau kurti investicinę aplinką, kuri atsvertų užsieniečių matomas rizikas.
„Kažkokių esminių pokyčių ekonomikoje 2024 m. nutikti neturėtų, tai turėtų būti tam tikras 2023 m. tęsinys. Visgi neigiamo neapibrėžtumo yra labai daug, tiek politinėje situacijoje, tiek eksporto rinkos paklausoje. Taip pat yra didelis neapibrėžtumas energetikos išteklių kainose“, – komentavo jis.
„Geopolitinės rizikos investuotojams yra akivaizdžios, ką galime matyti ir dėl šalies rizikos brangstančiame valstybės skolinimęsi. Ir tai neišvengiamai paveikia jų sprendimus, nes laukiamos grąžos ir privalumai turi atsverti riziką. Šiame kontekste mes turime judėti greičiau, daugiau ir būti aktyvesni kurdami investicinę aplinką“, – pridūrė jis.
Investuotojai Lietuvą renkasi dėl kvalifikuoto ir motyvuoto personalo, bet jo trūksta
Tuo metu „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad užsienio investuotojai Lietuvą renkasi dėl aukšto darbuotojų išsilavinimo ir motyvacijos. Visgi, anot jos, vis dar yra susiduriama su kvalifikuoto personalo trūkumu.
„Problemos yra žinomos. Jaučiamas darbo jėgos trūkumas, ypač aukštos kvalifikacijos ir apie tai mes kalbame jau keletą metų“, – sakė R. Skyrienė.
„Buvo priimti tam tikri sprendimai, tiek migracijoje, tiek švietime, kurie padėjo, bet dar padaryti galima“, – pridūrė ji.
Taip pat, anot jos, būtina sumažinti 32 proc. siekiantį pajamų mokestį gaunantiems dideles pajamas, nes šis neturintis lubų ir verčia kvalifikuotus darbininkus mokėti per daug.
„Yra darbo jėgos apmokestinimo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas. Nes užsieniečiai stebisi, kodėl Lietuvoje nesant progresinių mokesčių, aukštos kvalifikacijos žmonės moka tokį tarifą. Nežiūrint, ar sustos, ar nesustos mokesčių reformos žengimas į Seimo sesiją, kai kuriuos sprendimus dėl mokesčių galima priimti. Tai labai tikimės, kad tuos 32 proc. gal sumažins iki 27 proc., kaip buvo anksčiau“, – komentavo ji.
