Jis sutinka, kad infliacija nebėra pati svarbiausia tema. Išankstinis metinės (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, gruodį sudaro 8,7 proc.
Tokie skaičiai nuteikia optimistiškai, kad šiais metais gyventojai su atlyginimų prieaugiu ir su tokia infliacija, tikėtina, uždirbs daugiau, patikino V.Janulevičius. Nuo 2024 m. didėja ir minimalus mėnesio atlyginimas – tai žmonėms taip pat gera žinia. Perkamosios galios augimas turėtų palaikyti pajamų surinkimą į valstybės biudžetą.
Tačiau Europos Centrinio Banko nustatytos bazinės palūkanų normos vis dar išlieka aukštos, kas nėra itin gera žinia turintiems paskolas. Prognozuojama, kad pikas bus pasiektas vasario mėnesį. Kaip žmonėms, taip ir verslui – kuo daugiau yra pasiskolinta, tuo labiau brangsta šių paskolų aptarnavimas.
„Jei 2022 metais mes savo visas santaupas ir pinigus atidavėme energetikai, nes ji buvo pabrangusi, tai praeiti metai buvo skirti investuoti į kitus dalykus. Investuoti buvo labai brangu, nes kreditų palūkanos kainavo labai daug“, – aiškino pašnekovas. Pasak V.Janulevičiaus, šių metų pirmieji du ketvirčiai bus sunkesni – metai bus intensyvūs, bet vėliau tikimasi, kad bendrasis vidaus produktas augs.
Pramonė stebi gerus signalus
Nepaisant tokių prognozių, įžvelgiami ir optimistiški signalai. LPK nariai, kurie iš Lietuvos į užsienį eksportuoja 87 proc. viso Lietuvos eksporto, yra gavę daugiau užsakymų vasarai iš Vokietijos partnerių: nuo automobilių pramonės iki įvairių mechaninių įrengimų, dalinai atsigauna ir medienos pramonė. Neblogai laikosi ir statybų sektorius bei maisto pramonė, kuri anksčiau turėjo iššūkių.
Vienintelis klaustukas – apdirbamoji pramonė. Šiame sektoriuje pastebimas ir kaštų augimas, ir paklausos bei žaliavų kritimas. Todėl įmonės turės parduoti prekes beveik už savikainą ar net už mažesnę kainą ir išparduoti nelikvidų turtą.
„Bet iki vasaros kelias dar yra ilgas ir čia mums labai reikėtų žiūrėti, įpūsti to vėjelio“, – kalbėjo jis. Jei energetikos kainos išliks pastovios – išgyvensime.
Kad ir kaip bebūtų, šiuo metu Lietuva dirba „salos“ sąlygomis, kai nėra tranzito ar žaliavų importo iš Rytų.
Lietuvos ekonomiką gali paveikti ir geopolitinė situacija pasaulyje, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento rinkimai. Tai gali sukelti įtampą tarp Europos Sąjungos ir tarp JAV. Po Europos Parlamento rinkimų matysime, kaip toliau klostysis santykiai su Kinija.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojų, manančių, kad Lietuvos ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 6 procentiniais punktais, besitikinčių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Paskutinį praėjusių metų mėnesį 28 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. Tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. gyventojų – ketina išleisti mažiau (lapkritį – atitinkamai 27 ir 20 proc.).
