Atsikvėpti dar per anksti: nors prekės nebrangs, kainų šuolio čia – neišvengsime

Pasaulio ekonomikoms gyvenant lūkesčiais dėl palūkanų normų mažinimo, Lietuvoje džiaugiamasi praėjusiais defliacijos metais. Vis dėlto, nors 2023 metais prekės pigo, šiemet šalyje tikimasi paslaugų kainų šuolio.

„Swedbank“ šiemet prognozuojama nedrastišką paslaugų kainų šuolį.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
„Swedbank“ šiemet prognozuojama nedrastišką paslaugų kainų šuolį.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
N. Mačiulis.<br>V. Skaraičio nuotr.
N. Mačiulis.<br>V. Skaraičio nuotr.
Prognozuojama, kad sparčiai mažėjant infliacijai centriniai bankai jau pavasarį mažins palūkanų normas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prognozuojama, kad sparčiai mažėjant infliacijai centriniai bankai jau pavasarį mažins palūkanų normas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 25, 2024, 10:30 AM, atnaujinta Jan 25, 2024, 11:36 AM

Lietuvos ekonomiką išgelbėjo investicijos

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu pernai Lietuvos ekonomika išvengė ekonomikos nuosmukio dėl spartaus verslo bei ypač valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje šiek tiek atsigavusio gyventojų vartojimo. Šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė didinama iki 1,8 proc., o kitų metų – iki 2,5 procento.

„Po ilgokos pertraukos matome šviesėjantį horizontą – atsigauna pasaulinė prekių paklausa, stabilizavosi eksporto užsakymai, pagerėjo verslo lūkesčiai. Realus darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje pasiekė naują rekordą – gyventojai susigrąžino per infliacijos šuolį prarastą perkamąją galią. Šis procesas tęsis ir šiemet, atlyginimų augimas bus kelis kartus spartesnis už kainų augimą“, – teigiamas tendencijas vardina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šių metų infliacijos prognozė mažinama iki 1,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti iki 8,5 procento. Ekonomistų vertinimu šiemet grynoji emigracija išliks teigiama jau šeštus metus iš eilės, bet pernai rekordines aukštumas pasiekęs užimtumas šiemet gali šiek tiek sumažėti dėl neigiamų natūralių demografinių tendencijų.

Pasak N.Mačiulio, praėję metai šalyje buvo defliacijos metai – prekės pigo 1 proc. Manoma, kad šiemet prekės nebrangs, tačiau galima tikėtis paslaugų kainų šuolio. Tiesa, šis neturėtų būti drastiškas.

„Šiemet tikėtinas vartojimo atsigavimas, ekonomikos augimą dar paskatins fiskalinis impulsas, o antroje metų pusėje turbūt pamatysime ir gyventojų investicijų į būstą atsigavimo ženklus“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Ekonomistai prognozuoja, kad intensyvėjant konkurencijai eksporto rinkose atlyginimų augimas šiemet ir kitais metais turėtų sulėtėti iki, atitinkamai, 8,5 ir 6,5 proc., o nedarbo lygis išliks stabilus.

Tai – giliausias nuosmukis visoje ES

Vis dėlto kaimyninė Estija valstybės finansus valdė ne taip sėkmingai. Šios valstybės padėtis kelią nerimą, mat, trečius metus iš eilės Estija pradeda recesijoje. Pasak N.Mačiulio, tai paaiškinti galėtų daugybė priežasčių.

„Mažiau diversifikuotas eksportas, didesnė priklausomybė nuo Šiaurės valstybių, kurios šiuo metu neauga.

Viena iš svarbiausių priežasčių yra tai, kad iki šio dešimtmečio elektros energiją Estija gamino iš skalūnų naftos. Dabar ji per tarši, per brangi ir Estija tapo elektros energijos importuotoja“, – Baltijos valstybės recesijos priežastis įvardijo ekonomistas.

Teigiama, kad šios valstybės ekonomikos nuosmukis yra didžiausias ir ilgiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Dabar Estijos vyriausybė didina mokesčius, tai irgi nepadeda atgaivinti ekonomiką. Mes manome, kad ta perteklinė fiskalinė drausmė, kurią dabar įgyvendina Estijos vyriausybė, yra tikrai žalinga – valstybė neieško būdų, kaip paskatinti investicijas ir gyventojų vartojimą“, – pridūrė N.Mačiulis.

Kada bus mažinamos palūkanų normos?

Manoma, kad euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį dar beveik neaugs, o vėliau jos augimą turėtų paskatinti ir atsigaunanti pasaulinė prekių paklausa, didėjančios gyventojų realios pajamos ir švelnesnė pinigų politika.

„JAV ekonomika šiuo metu yra beveik dešimtadaliu didesnė nei buvo 2019 metais. Tuo metu Vokietijos ekonomika per penkmetį visai nepaaugo. Ją itin neigiamai paveikė ir prarasti pigūs energijos šaltiniai, ir didesnė Kinijos konkurencija. Ši stagnacija turėtų tęstis ir šiemet, bet lūkesčius, investicijas ir vartojimą turėtų pakelti jau artimiausiu metu mažėsiančios palūkanų normos“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Nors pastarosiomis savaitėmis Europos Centrinis Bankas (ECB) bandė gesinti rinkų signalą dėl palūkanų normų mažinimo, „Swedbank“ išlaiko savo ankstesnę prognozę, kad bazinės palūkanų normos bus mažinamos šių metų balandį. Prognozuojama, kad per šiuos metus jos sumažintos net 1,5 procentinio punkto.

Jei palūkanų normų mažinimas bus atidedamas, tai, pasak N.Mačiulio, turės didelių neigiamų pasekmių ekonomikos raidai.

„Šiuo metu ECB valdančiosios tarybos nariai teigia, kad palūkanų normas pradės mažinti ne anksčiau vasaros, tačiau ši nuomonė gali greitai pasikeisti toliau mažėjant infliacijai ir blėstant ekonomikos augimui. Tai turėtų padėti išsklaidyti ECB valdančiosios tarybos narių nerimą dėl infliacijos ir pradėti pinigų politikos švelninimą. Tiesa, čia reikia pripažinti, kad padažnėję teroristiniai išpuoliai gali laikinai pakelti transportavimo ir energijos kaštus bei infliaciją. Jei prie tokio scenarijaus ECB atidėtų palūkanų normų mažinimą, euro zonoje turbūt stebėtume ne tik padidėjusią infliaciją, bet ir ekonomikos nuosmukį“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Ekonomikos renesansas Kinijoje – mažai tikėtinas

Nepaisant nerimo dėl didžiausios pasaulio ekonomikos, praėjusiais metais ji išvengė nuosmukio ir augo beveik 2,5 procento. „Swedbank“ ekonomistai vis dar mano, kad šiemet jos augimas sulėtės, bet kieto nusileidimo pavyks išvengti. 

Pasak N.Mačiulio, labiausiai pažeistais sektoriais JAV ekonomikoje išlieka tie, kurie yra priklausomi nuo palūkanų normų. Vis dėlto vilties suteikia tai, jog pastarųjų pikas – jau praeityje. Manoma, kad JAV centrinis bankas palūkanų normas mažins jau pavasarį. „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, to tikėtis galima gegužę, tačiau rinkoje yra ženklų, jog tai nutiks jau kovą.

„Labai žemas nedarbo lygis, sparčiai mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia turėjo teigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams. Tuo metu verslo nuotaikos išlieka santūresnės, pagrindiniu augimo šaltiniu artimiausiu metu bus ne eksportas, o gyventojų vartojimas bei valstybės skatinamos investicijos“, – teigia N.Mačiulis.

Tuo metu Kinijos ekonomikos augimas praėjusiais metais perkopė 5 proc. slenkstį, o šiemet, banko ekonomistų vertinimu, turėtų sulėtėti iki 4,5 procentų. Kinijos ekonomiką slopina besitęsianti nekilnojamojo turto krizė, tačiau matomos vis didesnės valdžios pastangos stabilizuoti šį sektorių.

Šioje ekonomikoje pastebimas ir automobilių eksporto šuolis – pasak N.Mačiulio, per 3 metus Kinija tapo didžiausia automobilių eksportotuoja, o tai atitinkamai didina įtampą su Vokietijos ir kitų Europos šalių ekonomikomis.

„Kinijos valdžios sektorius padidino biudžeto deficitą, o centrinis bankas įvairiomis priemonėmis bando paskatinti kreditavimą. Praėjusių metų pabaigoje po ilgokos pertraukos vėl buvo fiksuotas būsto paskolų portfelio augimas. Vis tik ekonomikos renesansas išlieka mažai tikėtinas – gyventojų lūkesčiai vis dar istorinėse žemumose, naujų statybų apimtys mažėja, demografinės tendencijos išlieka nepalankios, o ekonominė priešprieša su Vakarų valstybėmis, tikėtina, didės“, – mano N.Mačiulis.

Vis dėlto, galima pastebėti, jog užsienio šalys siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir investicijų srautus nukreipia į kitas Azijos šalis, mat tiesioginių užsienio investicijų į Kiniją srautas pastaruoju metu yra neigiamas. Tai siejama su augančia įtampa tarp Kinijos ir Taivano.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.