Pasak jos, europinės valiutos nauda buvo matyti pastarųjų metų krizių metu – per pandemiją, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje.
„Pagrindinis efektas, euro nauda, buvo matyti kriziniais metais. Finansų ministre esu 3 metus ir mano kadenciją lydi nuolatinės krizės, per kurias kūrėme paramos priemones gyventojams, verslams“, – penktadienį Rygoje, konferencijoje „10 euro metų Latvijoje“ kalbėjo G. Skaistė.
„Galėčiau teigti, kad be euro, paveikslas būtų gerokai kitoks“, – teigė ji.
„Iš sprendimo įsivesti eurą Lietuva tik išlošė“, – pabrėžė G. Skaistė.
Ministrė pažymėjo, kad, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) nesmuko. Nežymiai – 0,4 proc. – šalies ūkis susitraukė 2023 m., kuomet visoje Europoje vis dar vyravo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos aukštos energijos išteklių kainos, dar sakė ji.
„Pastarųjų metų krizėmis Europos Centrinio Banko politika smarkiai padėjo. Lietuva, Latvija ir kitos euro zonos šalys galėjo padėti savo ekonomikoms“, – pabrėžė ministrė.
G. Skaistės teigimu, narystė euro zonoje sustiprino Lietuvos ekonominį atsparumą, krizių metu atsirado daugiau sąlygų skatinti ekonomiką – skirtingai nei per finansų krizę 2008–2009 m.: „Kai mūsų BVP krito apie 15 proc.“
Ministrė pastebėjo, kad tuomet Lietuvos skolinimosi kaina buvo gerokai didesnė, tad daugiau lėšų reikėjo išleisti ekonomikai apsaugoti ir skatinti.
„Finansų krizės padariniai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai, buvo skausmingi. Skolinimosi kaštai tuo metu, neturint euro, buvo gąsdinantys, tad teko imtis nepopuliarių priemonių, sprendimų, kuriuos nacionaliniu lygu priimti itin sunku“, – kalbėjo G. Skaistė.
Be to, anot ministrės, stabiliuoju laikotarpiu (2015–2019 m.) narystė euro zonoje sumažino Lietuvos skolinimosi kainą, taip pat euro įsivedimas apie 1 proc. padidino šalies eksportą.
Lietuvoje euras įvestas jau 9 metus – nuo 2015 m.
