Kaip rašoma išplatintame pranešime, verslas vienareikšmiai pasisako už valstybės išlaidų gynybai didinimą kuo greičiau, priėmus sprendimus dėl planuojamo gynybos biudžeto ir jo išlaidų plano.
„Krašto saugumu ir gynyba yra suinteresuoti visi – piliečiai, valstybės ir savivaldybės įmonės, privataus kapitalo pramonės ir prekybos įmonės, individualiai dirbantys asmenys. Todėl indėlis prie gynybos finansavimo turi būti visuotinis, aiškus, skaidrus, o jo surinkimas paprastai administruojamas.
Rašte ir viešoje erdvėje Vyriausybė nesvarsto papildomo skolinimosi kaip galimo krašto apsaugos finansavimo šaltinio. Verslo tarybos nariai mano, kad vengti skolinimosi šalies gynybos reikmėms didėjančios karinės grėsmės akivaizdoje yra neišmintinga“, – rašoma jame.
Verslo taryba pasiūlė šias šalies ekonomikai ir visuomenei optimaliausias finansavimo alternatyvas: paramos gavėjams nepaskirstyti 1,2 proc. į gynybos fondą nuo gyventojų pajamų mokesčio; visuotinio minimalaus 15 proc. efektyviojo pelno mokesčio sumokėjimas į Lietuvos, o ne užsienio valstybių biudžetą; padidinti dividendai valstybės įmonėms.
Tarp pasiūlymų taip pat yra Vyriausybės taupymo lakštai gynybai, prie kurio kviečiami prisidėti Lietuvos gyventojai, su tikslu įtraukti piliečius, laikančius pinigus banke (apie 20 mlrd. eurų) prisidėti prie savo šalies gynybos; siekti, kad ne mažiau 50 proc. gynybos biudžeto liktų Lietuvos ekonomikoje (būtų vystomas dialogas su verslu apie poreikius ir galimybes pasigaminti reikiamas priemones visų pirma Lietuvoje); nepritarti įvedamiems sektoriniams mokesčiams.
„Pabrėžiame, kad prieš priimdama sprendimus dėl finansavimo šaltinių, Vyriausybė ir kitos institucijos turi tiksliai įvardinti poreikius ir planus“, – teigė taryba.
