Taip teigia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Statistikos departamento duomenimis, paskutinįjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus praktiškai nepasikeitė, o palyginti su trečiuoju ketvirčiu jis smuktelėjo 0,3 proc. Bendras 2023 n. BVP rezultatas sudarė 72,1 mlrd. eurų ir buvo 0,3 proc. mažesnis nei ankstesniais metais.
Iš visų plėtros veiksnių Lietuvos ūkis pernai tvirčiau rėmėsi tik į augusių investicijų koloną, tuo tarpu vidaus vartojimo ir eksporto dedamųjų rezultatai buvo prastesni nei 2022 m. Tiesa, įmones nuo investicijų ir plėtros atgrasė aukštos palūkanų normos ir kitos ciklinės makroekonominės aplinkybės bei agresorių kaimynystės keliamas neapibrėžtumas.
Vis dėlto ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas – viešosios investicijos į kelius, viadukus ir kitus inžinerinius statinius bei energetikos infrastruktūrą, suveikė kontracikliškai ir kažkiek amortizavo kitų ekonominių veiklų praradimus.
Namų ūkių vartojimo apetitą pernai vis dar gniaužė besidriekiantis infliacijos šleifas. Ne ekonominės prigimties infliacija palaipsniui išsikvėpė, antroje metų pusėje atlyginimų augimas jau ją lenkė. Ilgainiui šios tendencijos tik ryškės ir leis vartotojams atgauti perkamosios galios praradimus ir vartojimo apetitą.
Pernai metai buvo sudėtingi kertiniam Lietuvos ūkio eksportuotojui – apdirbamajai gamybai. Po pandeminiais pinigais sulaistyto 2020–2022 m. paklausos Vakaruose atšokimo, įmonės ir gyventojai išsivysčiusiose šalyse susiduria su radikaliai kitokia ekonomine realybe.
Mažėjantis likvidumas, rekordines aukštumas pasiekusios palūkanų normos, siaurėjančios kredito galimybės, sąstingį ir kainų korekciją išgyvenanti nekilnojamojo turto rinka, kritusi investicijų ir vartojimo paklausa bei didėjantis taupymas nėra eksporto augimui palanki aplinka. Mažmeninės prekybos apyvartų apimtys, sparčiau augusios 2021–2022 m., Vakarų Europoje ir Šiaurės šalyse jau grįžo į 2019 m. lygį, o kai kur net smukusios dar žemiau.
Vertinant atskirų pramonės šakų produkcijos dinamiką, giliausią gamybos apimčių nuosmukį patyrė medienos, baldų, gumos ir plastikų, tekstilės gaminių, mašinų ir įrangos, chemijos ir popieriaus pramonės šakos. Tai arba energetikos nešėjams imlūs verslai, kuriuos stipriai paveikė energetikos krizė, arba cikliškai jautrios šakos, kurių produkcijos paklausa sparčiai susitraukė kritus Vakarų eksporto rinkų vartojimo apetitui. Tarp atspariausių – daugelis inžinerinės pramonės šakų ir verslo ciklams atspari maisto pramonė.
Vertinant sektoriniu pjūviu, prie ekonomikos atsparumo prisidėjo finansų ir draudimo, informacinių technologijų, inžinerinių statybų ir kai kurios į vidaus rinką orientuotų paslaugų veiklos. Tuo tarpu, būsto ir negyvenamojo nekilnojamojo turto statybų ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos susidūrė su cikliniais išbandymais ir demonstravo kuklesnius rezultatus.
Kol kas nekeičiame rudenį skelbtos prognozės, pagal kurią šiemet tikimės 1,8 proc. BVP augimo. Po pauzės 2023 m. Lietuvos ekonomika turėtų grįžti į augimo trajektoriją, tačiau dėl vangios eksporto rinkų paklausos pirmoje metų pusėje vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų.
Energingesnės plėtros sulauksime antrąjį pusmetį, kuomet karpomos palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą. Sveiki darbo rinkos rodikliai ir tęsiamos investicijos rodo, kad įmonės pajėgumų nemažina ir stengiasi būti parengtyje lanksčiai ir greitai sureaguoti į kertinių rinkų apetito atsigavimą.
Lietuvos ekonomika pernai susitraukė 0,3 proc.
2023 m.Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. eurų ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. eurų. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo teigiamas ir sudarė 0,03 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 0,3 proc.
2023 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo neigiamas ir sudarė -5,6 proc.
Lietuvos gyventojų lūkesčiai 2024 m. – optimistiški
Valstybės duomenų agentūros direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad nors 2023 m. verslas neigiamai vertino Lietuvos ekonomikos padėtį, gyventojų nuotaikos metų pabaigoje pradėjo gerėti ir jie metus vertino geriau nei 2022 m. gruodį. Jos teigimu, vartotojai optimistiškiau žvelgia į 2024 m. ir tikisi savo namų ūkio padėties pagerėjimo.
„Pasitikėjimas Lietuvos ekonomika praeitus metus buvo neigiamas. Visgi pesimistiniai vartotojų lūkesčiai metų pabaigoje kiek pagerėjo, o nuotaikas atspindintis pasitikėjimo rodiklis 2024 m. sausį padidėjo nuo -4,5 proc. iki – 2,9 proc. Verslininkų pasitikėjimas ekonomika padidėjo tik pramonėje, kitur jis sumažėjo“, – antradienį, sausio 30 d., konferencijoje „2023 m. pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai rodikliai“ teigė J.Petrauskienė.
„Gyventojai buvo optimistiškesni. Šių metų pabaigoje jie geriau nei prieš metus vertino savo namų ūkio finansinę padėtį ir šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Jie taip pat optimistiškai žvelgia į ateitį“, – pridūrė ji.
Visgi, anot jos, šiuo metu fiksuojamas verslo augimas leidžia į ateitį žvelgti optimistiškai, kas atsispindi ir pramonės vadovų lūkesčiuose, kur pasitikėjimas Lietuvos ekonomika išaugo 6,1 proc.
„Stipresnis veikiančių ūkio subjektų augimas leidžia tikėtis daugiau optimizmo ateityje. Pramonės įmonių vadovų lūkesčiuose taip pat padaugėjo optimizmo“, – sakė ji.
