„Įsibėgėjusios Lietuvos ekonomikos nesugebėjo giliau į recesiją nugramzdinti nei COVID-19 pandemija, nei infliacijos ir palūkanų normų šuoliai, nei Rusijos karinė invazija Ukrainoje, nei sulėtėjusi pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų plėtra.
Ekonominį nuosmukį 2023 metais padėjo sušvelninti sparčiai augusios viešųjų investicijų apimtys bei atsparus vidaus vartojimas, kurį palaikė itin geri vartotojų lūkesčiai (geriausi visoje ES), spartus darbo užmokesčio augimas, žemas nedarbo lygis bei ženkliai sumažėjusi infliacija (2023 m. metų pradžioje infliacija Lietuvoje siekė 20,0 proc., o metų pabaigoje – vos 1,2 proc.).
Lietuvos pramonės sektorius 2023 metais patyrė nemenkų iššūkių (pridėtinė vertė sumažėjo 5,6 proc.), tačiau sumažėjusios energijos išteklių kainos bei besistabilizuojanti padėtis pagrindinėse eksporto rinkose teikia vilčių, kad blogiausia jau praeityje. Tad 2023 metais Lietuvai pavyko išvengti reikšmingesnio ekonominio nuosmukio (panašiai kaip ir 2020 metais, kuomet Lietuvos ekonomikos augimas siekė 0,0 proc.)“ – teigė ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, tikėtina, kad Lietuvos ekonomika 2024 metais vėl sugrįš į ekonomikos augimo kelią, tačiau ekonomikos augimas nebus spartus.
„Lietuva jau pasiekė gana aukštą bendrąjį vidaus produkto (BVP) lygį (Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia kone 90 proc. ES vidurkio), tad žemai kabantys BVP augimo vaisiai jau nuraškyti.
Be to, po pastarojo penkmečio turbulencijų, Lietuva nebėra nei žemų kaštų, nei žemų kainų, nei didelio ekonominio stabilumo, o 2025 metais metais, augant viešojo sektoriaus apetitui, tikėtina, nebebus ir žemų mokesčių šalimi. Tad Lietuvai ateityje teks pasiraityti rankoves ir tarptautinėje ekonomikos arenoje kaip lygūs su lygiais kovoti su sunkiasvorėmis šalimis“, – apžvalgą baigia jis.
