Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad PVM vartotojus pasiekiančiose sąskaitose negali būti priskaičiuojamas, nes iki šių metų šildymo sezono pabaigos (balandžio 30 d.) visoje mūsų šalyje tebegalioja tokią lengvatą gyventojams dviem sezonams iš eilės suteikiantis LR Seimo sprendimas.
Vasario mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,47 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su sausio mėn., kilovatvalandės kaina mažėja 1,32 proc.
Kauno miesto savivaldybei priklausanti AB „Kauno energija“, aptarnaujanti gyventojus tiek gimtajame mieste, tiek Jurbarke bei Kauno rajone, džiaugiasi, kad 2012 – 2021 metų laikotarpiu jos tiekiama centralizuotai šiluma atpigo 57,24 proc. Kokie vyko kainų pokyčiai vėliau, nutylima. Ir jei kurį laiką įmonė galėjo girtis, jog taikoma klientams maža šilumos kaina yra lyderė tarp Lietuvos didžiųjų miestų, tai dabar ji šiose „varžytuvėse“ pirmosios vietos neužima.
Pozicijas teko užleisti „Šiaulių energijai“, kurios centralizuotai tiekiama gyventojams šiluma vasarį kainuos 6,45 centus už kilovatvalandę. Antras rikiuojasi Panevėžys: nuo 2024 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį yra 6,78 ct/kWh (be PVM).
Užtat Vilnių šiose „varžytuvėse“ Kaunas įveikė, – AB „Vilniaus energija“ vasarį centralizuotą šilumą tieks gyventojams už gerokai didesnę nei tiekiama kauniečiams kainą (po 7,55 ct. kWh).
Didesniu tarifu, nepaisant to, kad jis, lyginant su buvusiu sausio mėnesį, kiek sumažėjo, gautas paslaugas apmokės ir klaipėdiečiai (po 7,41 ct/kWh. Nors Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius, teigė uostamiesčio žurnalistams, jog „…traukiantis žiemai, mažėja kuro paklausa, jis pinga, pigiau šilumą parduoda ir nepriklausomi gamintojai“. (ve.lt/aktualijos/klaipedos-pulsas).
Anot VERT, pigiausiai (5,84 ct/kWh) šiluma vasarį kainuos „Utenos šilumos tinklų“ aptarnaujamiems gyventojams, brangiausiai (12,95 ct/kWh) – Kauno rajone gyvenantiems žmonėms, kurie savo būstus šildo centralizuotai „Komunalinių paslaugų centro“ tiekiama šiluma.
Pernai spalį „Kauno energijos“ steigėja – miesto savivaldybė (jai priklauso apie 40 mln. šios įmonės akcijų, dar 1,6 mln. – Kauno rajono savivaldybei ir daugiau nei 800 – tarptautinei kompanijai „Interactive Brokers LLC“), pristatydama savo svetainėje kaunas.lt bendrovės investicijas, atliktus darbus bei pasirengimą 2023–2024 m. šildymo sezonui, akcentavo, kad jau 7 mėnesius iš eilės įmonės tiekiama šiluma yra pigiausia šalyje.
Dabar tuo pasigirti neišeina. Tiesa, šilumos tarifai pastaraisiais mėnesiais didinami vos po kelis centus (2023 m. gruodį buvo 6,86 ct/kWh, šių metų sausį – 6,90 ct/kWh, vasarį – 6,91 ct/kWh). Bet vis tiek jie keliasdešimt procentų mažesni už buvusius prieš metus, kai ypatingai daug visiems Lietuvoje teko mokėti už smarkiai pabrangusį kurą.
Žinoma, pasibaigus šiam šildymo sezonui, kartu – ir Seimo nustatytai lengvatai gyventojams – nemokėti už būstų šildymą 9 proc. PVM, šilumos kainos pašoks į viršų. Neabejotina, kad tuomet valstybei prireiks daugiau lėšų skirti sunkiau besiverčiančių gyventojų kompensacijoms tiek apmokant už šildymą, tiek – už karštą vandenį.
O kol kas šį vasarį karšto vandens tiekimas, kai tiekėjas yra AB „Kauno energija“.
Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams kainuos 6,08 Eur/m3 , Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams -7,06 Eur/m3 , Jurbarko miesto vartotojams – 7,34 Eur/m3.
