Parduotuvėse žmonės perka medų nenumanydami, kokia dalis jame yra lietuviško, o kokia – kiniško arba kitokio. Tačiau netrukus abejonių neliks – fasuotojai privalės nurodyti tikslią medaus kilmę.

Teks keisti etiketes

Medaus šaukštelis arbatos puodelyje ar ant varškės sūrio riekės – tai daugumos žmonių kasdienybė. Tačiau pirkėjai ne visada žino, kokiose šalyse bitės jį sunešė.

Ant ženklinimo etikečių kol kas pakanka nurodyti medaus mišinio kilmę. Vienais atvejais tai būna „ES šalys“, kitais – „ne ES šalys“, trečiais – „ES ir ne ES šalys“.

[[ge:lrytas:lrytas:30229532]][[ge:lrytas:lrytas:29912202]]

Tačiau netrukus tai pasikeis. Dėl to, kad ant mišinio pakuočių būtų nurodyta kiekviena kilmės šalis, surikiuota nuo didžiausio iki mažiausio medaus kiekio jame, paskutinę sausio dieną sutarė ES valstybių ir Europos Parlamento derybininkai.

Išimtis padaryta tik medaus pakuotėms, sveriančioms mažiau nei 30 gramų. Ant jų kilmės šalių pavadinimai galės būti trumpinami naudojant kodą.

Kad įsigaliotų naujos ES taisyklės, nustatančios medaus bei kitų žemės ūkio produktų sudėties, kokybės ir ženklinimo reikalavimus, jas oficialiai dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES narės, tačiau tai – tik likęs formalumas.

Spaudžia kinų importas

„Naujos medaus ženklinimo taisyklės – labai gera žinia. Svarbu, kad medų perkantys žmonės matytų, kokiose šalyse jį bitės sunešė.

Jeigu žmogus nori pigesnio medaus, tesirenka jį kinišką, jeigu nori gero, tuomet rinksis lietuvišką medų ar medų iš Ukrainos, nors ir brangesnį“, – sakė Ukrainoje medų superkančios mažosios bendrijos „Diamela“ vadovas Dainius Baltrušaitis.

Šio verslininko patirtis liudija ir tai, kad dar daug žmonių paiso ne medaus sudėties, bet jo kainos.

„Ispanija ne itin norėjo įsileisti kiniško medaus, bet jis pigus. Maždaug prieš pusantrų metų buvo nutarta ant pakuočių nurodyti, kad tai – medus iš Kinijos. Pagal ženklinimo reikalavimus, jei medus nėra maišytas, reikia nurodyti būtent tą šalį, kurioje jį sunešė bitės.

Ukrainietiškas medus Ispanijoje buvo brangesnis už kinišką, o kitų alternatyvų nebuvo. Verslas nustebo, kad pirkėjai į užrašą etiketėje „iš Kinijos“ nereagavo, vertino tik produkto kainą“, – sakė D.Baltrušaitis.

Anot jo, būtų gerai, kad ženklinimo taisyklėse atsirastų ir reikalavimas nurodyti medaus mišinio procentinę sudėtį.

„Jame gali būti vos 1 proc. medaus iš ES šalių, o visas kitas – pigus kiniškas. Pavyzdžiui, vokiečiai, norėdami pagerinti mišinio kvapą, į pigų kinišką medų įdeda šiek tiek kvapaus medaus iš Pietų Amerikos šalių, bet pirkėjai to nežino“, – užsiminė pašnekovas.

Plūsta neaiškūs produktai

Pasak Panevėžio rajone bitininkaujančio Vaido Arbutavičiaus, ES medaus rinkos apsaugai svarbūs yra ne tik teisės aktai, bet ir veiksminga jų laikymosi kontrolė.

„Šiuo metu į Lietuvą yra privežta pigaus saldaus tiršto mišinio iš įvairių pasaulio pakampių, jo net medumi neįmanoma pavadinti.

Bet pakanka nurodyti, kad jo kilmė – ne ES šalys, ir jis pasiekia prekybą.

Į ES plūsta saldus skystis iš trečiųjų šalių, jame randama tokių cukrų, kokių meduje neturi būti. Lietuvos bitininkai dėl to kenčia, nes turi konkuruoti su pigiu, nekokybišku, neaiškios kilmės produktu“, – sakė V.Arbutavičius.

Šiuo metu kilogramas lietuviško medaus kainuoja 4–7 eurus, jo kaina skirtinguose regionuose skiriasi.

„Didmeninė medaus supirkimo kaina smarkiai sumenko. Pernai ji sukosi apie 3 eurus už kilogramą, šiuo metu tesiekia 1,8–2 eurus.

Kadangi krinta didmeninė kaina, krinta ir mažmeninė. Bitininkai parduoda medų, nes reikia išsivalyti sandėlius“, – sakė V.Arbutavičius.

Parūpo ir datos

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras paragino apskritai panaikinti galiojimo datą medui.

Jo nuomone, beprasmiška, kad maisto produktams, kurie gali išsilaikyti ilgą laiką, suteikiama tokia data.

Pasak bitininko V.Arbutavičiaus, gero medaus kokybė nekinta ir dešimtį metų. Surūgsta nebent tas, kuris iš korių išsukamas dar nesubrendęs.

Bus aiškiau vartotojams

„Neabejoju, kad ženklinimo pokyčiai – naudingi vartotojams, – sakė didmeninės įmonės „Medaus pirkliai“ vadovas Mindaugas Dumčius. – Informacija jiems bus tinkamesnė, nes dažnam pirkėjui atrodo, kad „medaus mišinys“ – cukraus sirupas su medumi, o iš tiesų tai yra kelių bitynų maišytas medus.“

„Tai mūsų šalyje vyrauja nuomonė, kad medus iš Kinijos yra prastas. Jis tiesiog yra pigesnis, nei lietuviškas, ir tai daro įtaką vartotojų pasirinkimui.

Bet tai – ekonominis dalykas, susijęs su medaus tiekėjų konkurencingumu. Juk būna, kad ir lietuviško medaus kokybė kartais prasilenkia su reikalavimais – tiriant laboratorijose randama ir antibiotikų, ir pesticidų, ir tokio pašalinio cukraus, kurio meduje neturi būti“, – sakė M.Dumčius.

Medų tiria laboratorijose

Anot M.Dumčiaus, su medumi susijusių mitų netrūksta. Pavyzdžiui, ir dabar dar Lietuvoje yra manančių, kad skystas medus – „netikras“.

„Net 75 proc. pasaulyje suvartojamo medaus yra skystas. Tai daug fruktozės ir gliukozės turintis medus, kurį bitės suneša pietinėse šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje visas medus skystas. Lietuvoje jau atsirado vartotojų, kurie mėgsta skystą medų.

Lipčiaus medus – taip pat skystas, bet jis taip pat ilgainiui kristalizuojasi“, – paaiškino M.Dumčius.

Lietuvoje ilgai buvo vengiama ir ukrainietiško medaus, labiausiai – dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių.

„Tiriamas yra visas medus, kurį importuojame, atvežtame iš Ukrainos nerandama jame jokių sunkiųjų metalų .

Maždaug prieš šešerius metus vienas iš Lietuvos prekybos tinklų pats mūsų paprašė, kad ant ženklinimo etiketės nurodytume, kad tai yra medus iš Ukrainos, ir tai nesumažino jo pardavimų.

Kito prekybos tinklo privačiam ženklui jau porą metų tiekiame medų iš Kinijos ir tai nurodome ženklinimo etiketėje. Jis taip pat turi paklausą“, – sakė M.Dumčius.

Pasak jo, ne kilmės šalis rodo medaus kokybę, bet jo laboratoriniai maistinės vertės tyrimų duomenys.

„Vokiečiai ženklinimo etiketėse nurodo invertazės – vieno iš medaus fermentų – rodiklį. Kuo jis yra didesnis, tuo daugiau meduje gydomųjų savybių“, – užsiminė „Medaus pirklių“ vadovas. .

Kitas fermentas – diastazė, parodo medaus natūralumą.

Tiriama yra ir hidroksimetikfurfurolo (HMF) koncentracija. Jei medus ilgą laiką kaitinamas aukštoje temperatūroje arba laikomas blogomis sąlygomis, jame sumažėja maistinės vertės ir padidėja HMF (hidroksimetilfurfurolio) kiekis.

Atskleis paslaptį, ar valgote kinišką, ar lietuvišką medų: nusitaikė į neaiškius produktus