Nerijus Mačiulis lietuviams turi 3 geras naujienas: kas mūsų laukia artimiausiu metu

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį: įdomu tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet?

 N.Mačiulis.<br>Lrytas.lt koliažas.
 N.Mačiulis.<br>Lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 14, 2024, 10:45 AM, atnaujinta Feb 14, 2024, 10:46 AM

„Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus. Tendencija maloni, bet daugelio nedžiugina dėl paprastos priežasties – per pastaruosius dvejus metus kai kurių prekių kainos pakilo į labai aukštą lygį ir net gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tad menka paguoda, kad jos nebeauga. Pavyzdžiui, nuo 2021 metų rudens maisto produktai Lietuvoje pabrango daugiau nei 40 procentų, tad jų atpigimas vienu procentu daugeliui nėra pakankama priežastis švęsti“, – trečiadienį ryte feisbuke rašė N.Mačiulis.

Vis tik, anot jo, sparčiai tirpstantys infliacijos likučiai reiškia bent tris geras naujienas. Visų pirma, aukštas dabartinis vartotojų kainų lygis, šiek tiek atitrūkęs nuo žaliavų ir energijos kainų tendencijų, reiškia, kad šiemet galime ir toliau stebėti kai kurių prekių pigimą.

„Per pastaruosius dvejus metus plieno, vario ir nikelio kainos sumažėjo maždaug dešimtadaliu, o kviečių, kukurūzų ir miežių kainos sumažėjo ketvirtadaliu. Gamtinių dujų kainos nebesiekia 30 eurų už MWh ir yra žemiausios nuo 2021 vasaros. Dar vienas kainų mažėjimo šaltinis – krentančios Kinijos eksportuojamų prekių kainos, kurios šiuo metu yra dešimtadaliu mažesnės nei buvo prieš metus. Defliacija žaliavų rinkose ir Kinijoje galiausiai turėtų pasiekti ir vartotojų kišenes“, – aiškino ekonomistas.

Antra, nedidėjant kainoms, vidutinio darbo užmokesčio augimas išlieka gana spartus. „Swedbank“ klientų duomenimis, sausį vidutinis darbo užmokestis buvo 8,4 proc. didesnis nei prieš metus.

„Net ir po praėjusių metų BVP stagnacijos toks atlyginimų augimas turbūt nestebina – nuo metų pradžios dešimtadaliu didėjo ir minimalus atlyginimas, ir daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Dėl šios priežasties lietuvių perkamoji galia šiemet padidės maždaug 7 procentais – tiek atlyginimų augimas pralenks kainų augimą. Jau dabar išsiskiriame tuo, kad vieni pirmųjų tarp euro zonos šalių atgavome dėl kainų šuolio prarastą perkamąją galią. Šiuo metu realus vidutinis darbo užmokestis, tai yra atsižvelgus į kainų pokyčius, jau yra didesnis nei buvo 2022 pradžioje. Palyginimui, Vokietijoje realūs atlyginimai yra žemiausiame lygyje nuo 2015 metų, o prancūzų perkamoji galia yra nukritusi į... 2008 metų lygį“, – teigė N.Mačiulis.

Trečia gera ekonomisto įvardinta naujiena yra tai, kad euro zonoje sparčiai blėstant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) greitai nebeturės priežasčių laikyti palūkanų normas rekordinėse aukštumose.

„Šiuo metų Euribor ateities sandoriai rodo rinkos lūkestį, kad ECB palūkanas mažins jau balandį arba birželį. Šis sprendimas labiausiai priklausys nuo to, kaip sparčiai per artimiausius kelis mėnesius mažės infliacija euro zonoje. Vis tik matant žaliavų ir energijos kainų tendencijas bei jau du metus krentantį vartojimą euro zonoje, labiausiai tikėtina, kad infliacija mažės sparčiau nei prognozuoja ECB.

Vis tik nebūtina sulaukti konkrečios dienos X, kad ECB palūkanų normų sumažinimas paliestų gyventojus – vien rinkų lūkesčiai, kad artimiausioje ateityje centrinis bankas mažins palūkanas, veikia jau dabartinį Euribor. Šešių mėnesių Euribor piką pasiekė praėjusių metų rudenį, tuomet jis siekė 4,1 procento, o dabar yra nukritęs 20 bazinių punktų, iki 3,9 procento. Ši mažėjimo tendencija turėtų tęstis visus metus, o metų gale Euribor turėtų artėti prie 2,5 procentų“, – tikino jis.

Visgi N.Mačiulis pripažino, kad geopolitinių neramumų kontekste galimi tiekimo grandinių sutrikimai bei kiti nemalonūs netikėtumai.

„Pastarąjį mėnesį dėl Hučių išpuolių Raudonojoje jūroje beveik visiškai sustojo krovininių laivų srautas Sueco kanale. Dėl to konteinerio gabenimo kaina iš Šanchajaus į Roterdamo uostą pabrango nuo 1500 iki 4500 dolerių. Tai yra gerokai mažiau nei 15000 dolerių pikas, pasiektas 2021 metais, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali kilstelti kai kurių prekių kainas.

Taigi su sąlyga, kad šiemet pavyks išvengti geopolitinių įtampų didėjimo, labiausiai tikėtina, kad euro zonoje šiemet matysime sparčiai mažėjančią infliaciją, paskui jas krentančiais palūkanų normas ir atsigaunančią gyventojų perkamąją galią“, – komentavo jis.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.