Nėra jūrinės infrastruktūros. Nėra ir strategijos. Per menkas valstybės dėmesys, taip pat dideli biurokratiniai trukdžiai ir jokio suinteresuotumo plėtoti susisiekimą vandeniu bei turizmą.

Štai tokiomis sąlygomis bandoma tęsti Šventosios jūrų uosto atstatymą.

Žvejams – prasti metai

Tuo metu, kai į Stintų šventę Palangoje suplūdusi minia stumdėsi J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse smilkydamasi kepamų stintų dūmuose, 12 kilometrų nuo kurorto esančioje Šventojoje viešpatavo visiška tyla.

[[ge:lrytas:lrytas:27979093]][[ge:lrytas:lrytas:15512186]]

Žvejams įrengtoje prieplaukoje stirksojo viena ledo įrėminta valtis. Ten pat esančiame pastate, kuriame greta valtinės įsikūrusi Šventosios jūrų uosto direkcija, nebuvo girdėti jokio krebždesio.

Prieplaukos žiemoja. Apskritai dabar toks laikas, kai priekrantės žvejai į Baltijos jūrą tinklus tegali sumerkti stintoms žvejoti, į tokią žūklę atsispirdami nuo Klaipėdos uosto.

„Šie metai žvejams prasti. Tris sausio savaites negalėjome eiti į jūrą, o kai oras pagerėjo, gavome vos porą žvejybai palankių savaičių. Po to vėl stojo pauzė.

Ruošdamiesi Stintų šventei užmetėme tinklus, bet jūra juos suplėšė, privėlė rąstų“, – sakė žvejybos įmonės „Pamario kopa“ direktorius Paulius Jurkus.

Valdo patikėjimo teise

Pagaliau valstybei priklausančiame Šventosios uoste atsirado regimas pokytis: valtinė, slipai – aikštelės, skirtos valtims nuleisti į vandenį, kita žvejams reikalinga infrastruktūra buvo pastatyta 2023-iaisiais.

Pernai ja naudojantis į vandenį jau buvo nuleidžiami kateriai, taigi dar mėnuo kitas, ir uoste prasidės bruzdesys.

Apie būtinybę atstatyti ne kam kitam, bet būtent valstybei priklausantį Šventosios jūrų uostą kalbėta kone tris dešimtmečius, bet tik pastaruoju metu ledai pajudėjo.

Virsmas įvyko, kai, Palangos savivaldybei priprašius, 2018-aisiais tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė uostą jai valdyti perdavė patikėjimo teise.

Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, savivaldybė uostui atnaujinti – žvejams skirtai infrastruktūrai pastatyti ir teritorijai sutvarkyti – paklojo 4,2 mln. eurų savo biudžeto lėšų, o dar 1,7 mln. eurų projektui atiteko iš ES Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo. Valstybė iki šiol savo uostui nėra suteikusi jokios paramos.

Atsivežė ir politikus

Uosto dabartį regintis Š.Vaitkus kartu su savivaldybės bendražygiais pasielgė savitai – pernai vieną po kito ėmė vežti į Šventąją Lietuvos politikus – Seimo Ekonomikos komiteto narius, kitus parlamentarus.

Prisikvietė ir premjerę Ingridą Šimonytę, kad ji savo akimis pamatytų, kokia yra situacija, kokie milžiniški tolesni uosto atstatymo darbai laukia. Ir kad visam tam žūtbūt reikia rasti finansavimą.

[[ge:lrytas:lrytas:30572744]]

„Jeigu būtume atvežę politikus anksčiau, nesutvarkę žvejybai reikalingos infrastruktūros, uosto teritorija tebūtų buvusi kaip didžiulis žvyro karjeras – nebūtume turėję ko jiems parodyti.

Ironiška, kad tai – strateginis valstybės objektas, kuris, atrodytų, tik mums rūpi. Dabar svarbiausia – nauji molai, be jų uostas negali egzistuoti, o jiems atstatyti reikia nemenkų pinigų. Palangos savivaldybei tai nebūtų pakeliama finansiškai, tad ar valstybė padėtų?

Dėl vieno finansavimo šaltinių su premjere pavyko sutarti – Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją dėl galimybės panaudoti regionams skirtas lėšas, nes šiuo metu tiesiogiai uostų statybų ES pinigais neįmanoma finansuoti“, – kalbėjo Š.Vaitkus.

Startas jau duotas – pernai gruodį Europos Komisijos projektų atrankos komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam prašymui, netrukus, kovą, jį svarstys pagrindinis komitetas.

Pasak Š.Vaitkaus, jei niekas nepasikeis, regionui – septynioms savivaldybėms – turėtų atitekti apie 200 mln. eurų, iš jų Palangos savivaldybei – apie 19 mln. eurų.

„Regioniniai pinigai galėtų būti paskirstyti įvairiems projektams, bet su savivaldybės taryba esame sutarę, kad investuosime juos į molų statybą – pridėtinę vertę kuriantį projektą, ir šįkart nedalinsime jų dviračių takams įrengti ar kitiems smulkiems reikalams.

Tai investicija, kurios grąža bus didelė. Galima teigti, kad investicijos į kokio nors kelio, tilto ar viaduko statybas neatsiperka, bet visu tuo juk naudojasi bendruomenės. Tačiau investicijos į Šventosios uostą grįš netiesiogiai.

Atstačius uostą pasikeis ir pati Šventoji, į ją atsigręš investuotojai. Pavyzdžiui, vos tiktai pernai buvo pastatyta žvejams reikalinga infrastruktūra, Palangos savivaldybė išdavė statybos leidimus net keturiems viešbučiams su SPA centrais.

O tai ir naujos darbo vietos, gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pridėtinės vertės mokestis, kuris pasieks valstybės biudžetą ir taip investicijos grįš“, – apie investicijų į uostą svarbą kalbėjo meras.

Per brangus projektas

Šventosios uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo techninis projektas buvo parengtas senokai, dar 2015 metais. Tuo metu buvo išduoti šeši statybos leidimai, bet projektas taip ir liko gulėti stalčiuje – jam nebuvo skirta valstybės pinigų.

Tuomet, prieš devynerius metus, buvo suprojektuoti du molai – su pasivaikščioti skirtomis krantinėmis, moderniu apšvietimu, jachtų švartavimo vietomis ir kita poilsiui skirta infrastruktūra, kuriai pastatyti būtų reikėję 40–50 mln. eurų.

Pasitarus su architektais savivaldybėje buvo sutarta, kad Šventajai reikia molų, atitinkančių laivybos reikalavimus. Šiuo metu jau yra paskelbtas tarptautinis techninio molų projekto konkursas, o kas jį laimės, paaiškės po poros mėnesių.

„Norime molų statybos išlaidas, palyginti su senuoju projektu, gerokai sumažinti. Jie būtų statomi iš riedulių, kaip tai daroma Danijoje, Estijoje, kitose valstybėse.

Pastačius molus iškart būtų gilinama uosto akvatorija ir statoma laivams švartuoti skirta įranga. Tai būtų pontoniniai tiltai, kurie nėra brangūs, tad pastačius molus jau galėtų vykti laivyba.

O krantinėms rekonstruoti toliau būtų ieškoma pinigų, tam reikėtų apie 12 mln. eurų“, – skaičiavo Š.Vaitkus.

[[ge:lrytas:lrytas:30572772]]

Planuojama, kad per šiuos metus pavyks parengti projektą ir gauti statybos leidimą, o kitąmet skelbti molų statybos rangos darbų konkursą.

Tenka pavydėti estams

Nors Lietuva – jūrinė valstybė, iš esmės ji visiškai neturi mažųjų uostų.

Anot Estijos Mažųjų uostų vystymo centro vadovo Jaano Martino Otso, šiuo metu Estijoje didelių ir mažesnių ar pramoginių uostų bei prieplaukų yra apie 240, iš jų 48 – keleiviniai, krovininiai arba tokie, prie kurių švartuojasi keltai.

Dar kone 80 uostų skirti tik mažiems – iki 24 metrų ilgio laivams. Taip pat yra daug savivaldybių ar privačių uostų, kuriuose nėra teikiama mokamų paslaugų.

Estijoje yra ir apie 3,5 tūkstančio mažųjų laivų krantinių. Jų poreikis didelis, nes tokių laivų Estijoje registruota apie 34 tūkst.

Vien 2015–2022 m. Estija savarankiškai arba kartu su Latvija, pasitelkusios europines lėšas, pasistatė 55 marinas – prieplaukas – ir 77 didesnius ar mažyčius žvejybos uostus.

„Aš pavydžiu estams, – pratarė Š.Vaitkus. – Mes Lietuvoje realiai turime tik vieną – Klaipėdos jūrų uostą.

Taigi Šventosios jūrų uosto atstatymas svarbus ne tiktai Vakarų Lietuvos ekonominei raidai, bet ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžiui.

Tai strategiškai patogi vieta – alternatyvi prieiga prie jūros.

Pagal ES reikalavimus, nedideli uostai turėtų būti įrengti kas 50 kilometrų, kad juose nuo audrų galėtų pasislėpti mažieji laivai. Lietuva, būdama jūrinė valstybė, tokio reikalavimo vis dar neatitinka.“

Daugialypė paskirtis

Šventosios uostas turėtų tapti daugiafunkcis – tai nebūtų tiktai jachtoms laikyti skirta vieta.

[[ge:lrytas:lrytas:30572717]]

Uostas būtų ne tik vandens turizmo traukos centras – neabejojama, kad skandinavai, kurie turi gausybę laivų, pasiektų Šventąją.

Uostas neišvengiamai būtų susijęs su strateginiais valstybės objektais.

„Jau dabar akivaizdu, kad Šventosios uostas taps mūsų valstybei labai svarbiu jūrinės infrastruktūros objektu, tad kalbėti apie tai, kad jis bus skirtas tiktai vandens turizmui, jau per smulku“, – sakė Š.Vaitkus.

Viena uosto paskirčių galėtų būti susijusi su Būtingės terminalu.

„Per 1999–2023 m. terminale būta šešių incidentų, kai nafta išsiliejo į vandenį. Neseniai jame išsipylė 300 litrų naftos – nedaug, bet ir ją reikia surinkti. Tokiais atvejais gelbėjimo laivas iš Klaipėdos uosto plaukia 3–4 valandas.

O nuo Šventosios uosto iki terminalo tėra 3,5 kilometro atstumas, vadinasi, jame nuolat esantis gelbėjimo laivas jį pasiektų ypač greitai“, – aiškino Š.Vaitkus.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas yra pasakęs, kad iki 2030-ųjų jūroje bus įrengtas pirmasis jėgainių parkas, – pastatyta penkiasdešimt 300–350 metrų aukščio jūrinių turbinų.

„Lietuva laikosi strategijos investuoti į vėjo jėgainių parkus jūroje. Viena jų aptarnavimo bazių taip pat galėtų būti ir Šventosios uoste – jėgainių koncentracija jūroje bus ties Klaipėda, Palanga ir Šventąja.

Nutikus incidentui – sugedus vėjo jėgainei – jai pasiekti audringa jūra iš uostamiesčio prireiktų kelių valandų, o iš Šventosios pakaktų pusvalandžio. Tad jėgainių priežiūros ir logistinės pagalbos bazė taip pat gali įsikurti Šventojoje“, – teigė Palangos meras.

Anot jo, yra ir dar vienas – krašto gynybos aspektas: prireikus uoste gali būti aptarnaujami Karinių jūrų pajėgų laivai. Tai galėtų būti greitaeigiai kateriai ir kita technika.

Uoste gali būti laikomi ir sienos apsaugos laivai.

Buriuoja mariose, bet ne Baltijos jūroje

„Paradoksas – Lietuva vadinama jūrine valstybe, bet nėra jokios galimybės vaikams mokytis buriuoti atviroje jūroje, tai jie daro tik Kuršių mariose. Iš Klaipėdos uosto išplaukti jiems negalima, nes ten intensyvi laivyba.

[[ge:lrytas:lrytas:30572746]]

Buriavimo mokykla reikalinga visam Klaipėdos regionui, todėl šių metų savivaldybės biudžete esame numatę lėšų buriavimo mokyklai Šventosios uosto teritorijoje suprojektuoti“, – sakė Š.Vaitkus.

Šventosios detaliajame plane vieta buriavimo mokyklos statybai yra numatyta priešais „Lagūnos“ viešbutį. Ten jau yra įrengtos inžinerinės komunikacijos ir slipas burlaiviams į vandenį nuleisti.

„Planuojame, kad per šiuos metus turėtų būti parengtas projektas ir gautas statybos leidimas, o kitąmet buriavimo mokykla jau būtų statoma. Ko gero, Palangos savivaldybė, kaip ir Klaipėdos bei Klaipėdos rajono savivaldybės, kartu tapsime buriavimo mokyklos „Žiemys“ dalininkėmis. Galbūt prisijungs ir Šilutės savivaldybė, tad turėsime visam regionui reikalingą buriavimo mokyklą“, – paaiškino Palangos meras.

Gaivinti Šventosios uostą kol kas bando tik Palanga – pinigų tenka kaulyti ištiesus ranką