Seimas pritarė: suskystintų naftos dujų akcizą pjauna nuo 304 iki 13 eurų už toną

Ketvirtadienį, vasario 15 d., Seimas priėmė Akcizų įstatymo projektą, pagal kurį suskystintų naftos dujų (SND) apmokestinimas sumažinamas nuo 304 iki 13 eurų už toną. Tokį tarifą pasiūlė parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Jonas Pinskus dar svarstymo stadijoje – parlamentas tam pritarė. Už įstatymo projektą balsavo 108, susilaikė 5, „prieš“ balsavusių Seimo narių nebuvo.

Eurai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eurai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND.<br> A.Srėbalienės nuotr.
13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 I.Hofmanas.<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
 I.Hofmanas.<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2024-02-15 10:29, atnaujinta 2024-02-15 12:43

Projektą palaikę Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Laima Nagienė, Tomas Tomilinas ir Kęstutis Mažeika sveikino ūkininkus pasiekus savo norimą sprendimą, tačiau akcentavo, kad sektoriuje yra dar sprendžiamų problemų.

Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.

13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.

Aplinkos ministerija savo ruožtu buvo pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.

Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas turėtų susidėti iš pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos. Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentas svarstys įprasta tvarka, pavasario sesijos metu.

Vis tik žemdirbiai po laužų deginimo akcijos ir po taikaus protesto Vilniuje šią savaitę tikino ketinantys imtis kito protesto žingsnio. Matant besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmais, naujas protesto etapas turėtų būti masinis ir paliesti visą Lietuvą, teigiama antradienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.

Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 d. Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos kvituose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.

Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.

Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t.

Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.

SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.

Planai dėl naujo protesto išlieka

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas džiaugėsi, kad Seimas pritarė SND apmokestinimo sumažinimui nuo 304 iki 13 eurų už toną, tačiau planų dėl naujo protesto etapo neatsižada.

„Lieka kiti keturi reikalavimai, mes ne tik stebime, bet yra tam tikrame procese planavimo „kas būtų, jeigu būtų“. Bet gali kilti ir stichiškos protesto akcijos, nekoordinuotos, kai patys ūkininkai organizuosis“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I.Hofmanas.

„Protestas yra kraštutinė priemonė, o viskas sprendžiama galiausiai prie derybų stalo“, – pažymėjo jis.

I.Hofmanas aiškino, kad patvirtintas SND dydis buvo šiek tiek netikėtas, tačiau atitinkantis ūkininkų poreikius. Tačiau jis pripažino pasigendantis „judesio“ dėl kitų iškeltų žemdirbių klausimų.

„Dėl kitų klausimų didesnio judesnio pasigendame. Europos Komisija vieneriems metams atidėjo daugiamečių pievų klausimą, bet tai nereiškia, kad turi atsipalaiduoti tiek ūkininkai, tiek ministerija. Netruks metai praeiti, reikės iš esmės spręsti problemą ir sumažinti referencinį dydį, kad ateityje nebūtų problemos“, – sakė LŽŪT pirmininkas.

„Kalbant apie pievas, šis klausimas labiausiai kybo ore. Šiokie tokie judesiai yra, bet ten smulkmenos dėl mėšlo tvarkymo. Tai pieno sektoriaus problemos kol kas nesprendžiamos“, – tvirtino jis.

Galiausiai LŽŪT vadovas kalbėjo, kad dėl CO2 dedamosios ūkininkai pasitars ir vėliau informuos apie savo poziciją.

Padarė tiek, kiek galėjo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad sprendžiant ūkininkų iškeltus klausimus neeilinės sesijos metu parlamentaras padarė tiek, kiek buvo galima trumpuoju laikotarpiu. Likę klausimai, anot jos, bus sprendžiami pavasario sesijos metu.

„Klausimai, tiek susiję su žemės ūkiu, tiek ir visi kiti klausimai, jau, matyt, atsiras Seimo darbotvarkėje prasidėjus pavasario sesijai, po kovo 10 d., o tų svarbių klausimų bus daug“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V.Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad tai, ką Seimas galėjo padaryti šiame etape, tą ir padarėme trumpuoju laikotarpiu. O dėl visų kitų klausimų bus diskutuojama bendrąja tvarka prasidėjus eilinei Seimo sesijai“, – aiškino ji.

Seimo pirmininkė taip pat tikino nevertinanti kaip pralaimėjimo fakto, kad parlamentas patvirtino mažesnį SND akcizo tarifą, negu siūlė Vyriausybė.

„Nevertinu to kaip pralaimėjimo, tai diskusijos dalis, procesas. Dabar po šios neeilinės sesijos yra sprendimas, yra sprendimas dėl Remigijaus Žemaitaičio – Seimas apsisprendė, dėl akcizų apsisprendė, tai darbą, kurį buvome susirinkę padaryti, mes padarėme, o toliau jau eilinės sesijos metu darysime kitus darbus“, – kalbėjo ji.

Nors Seimas patvirtino mažesnį SND akcizo tarifą negu siūlė Vyriausybė, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtina, kad dabar visi gali džiaugtis, o priimtas sprendimas geras.

„Idėja buvo kitokia, Vyriausybė teikdama pasiūlymą vertina įvairius aspektus, bet Seimas apsisprendė dėl 13 eurų ir dabar visiems gerai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė K.Navickas.

Tuo metu kalbėdamas apie ūkininkų keliamus klausimus dėl problemų pieno sektoriuje, ministras aiškino, kad siūlymai sprendžiant iššūkius jau pateikti ir viskas turėtų būti išspręsta pavasario sesijos metu.

„Mes savo siūlymus Pieno įstatyme esame pateikę, pagrindinis dalykas, kurį matome yra tai, kad būtų sutartyse įrašomi visi priedai, priemokos. Manau, kad tai turėtų atsirasti. Dėl poveikio, koks jis galėtų būti, ekspertinė išvada pateikta, laukiame pavasario sesijos ir manau šis klausimas pajudės“, – kalbėjo politikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.