Svarbiausių maisto produktų kainos ėmė keistis. Palyginti su pernykščiu vasariu, pigiau kainuoja miltai, o kartu ir duona, makaronai. Taip pat pigesnis ir sviestas. Taigi pusryčius jau galima pavalgyti pigiau.

Duonos lentynos parduotuvėse aklinai prikrautos įvairių kepėjų gaminių.

Pastebėti jų kainų pokyčius sudėtinga, nebent žmogus kas kartą pirktų tą pačią duoną.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, vidutinė tamsios duonos be įvairių priedų kaina nuo praėjusių metų vasario iki šiol sumažėjo maždaug dešimtadaliu.

[[ge:lrytas:lrytas:30546778]][[ge:lrytas:lrytas:30424665]]

Penktadaliu pigiau prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjai moka už makaronus, kone 12 proc. mažiau kainuoja kvietiniai ekstra rūšies miltai.

Kaip paskelbė Valstybės duomenų agentūra, sausį mėnesio infliacija siekė 0,3 proc., o metinė buvo mažiausia nuo 2021-ųjų vasario mėnesio ir sudarė 0,7 proc.

Tiesa, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, palyginti su gruodžiu, praėjusį mėnesį padidėjo 0,9 proc.

Tačiau labiausiai pabrango grietinėlė, valgomieji ledai, vaisių ir daržovių sultys, šokoladas, konservuotas pienas, užtat atpigo kai kurie pagrindiniai maisto produktai – kruopos, arbata, cukrus, margarinas, valgomieji gyvuliniai riebalai.

Kepėjams – geri metai

„Rivonos“ duonos kepimo cechas, tiekiantis gaminius „Norfos“ tinklo parduotuvėms, pernai grįžo prie įprastinio darbo ritmo.

„Kai 2022-aisiais buvo smarkiai pabrangusi elektra bei dujos, nebekepėme batonų, nes pardavimo kaina nepadengė savikainos.

Bet pernai maždaug nuo birželio kepykla vėl pradėjo dirbti pelningai, asortimentą galėjome atnaujinti“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Pasak jo, 2023 m. kepykloms turėjo būti vieni geriausių metų: „Įmonės dirbo daugiau ar mažiau pelningai, ir energijos, ir grūdų kainos buvo palankios, todėl atsirado galimybių investuoti į kepyklų plėtrą.

Anksčiau tam galimybių nebuvo. Nors ir mėgstama sakyti, kad procesus reikia robotizuoti, automatizuoti, dirbant nuostolingai to neįmanoma padaryti.“

Pasak jo, kepyklų pelningumas, tikėtina, 2023-iaisiais siekė apie 5 proc.

„Net jeigu kepėjai ir mažmenininkai – prekybos tinklai visiškai nuleistų duonos kainą iki savikainos, ji, vertinant dabartinę situaciją, sumažėtų tik 10 proc.

Taip, yra ir tikrai brangios duonos, bet jos kiekiai lentynose – nedideli, nes pardavimas – menkas“, – sakė jis.

Įtaką daro ir palūkanos

Pasak grūdų perdirbimo įmonės „Malsena plius“ bei makaronų gamybos bendrovės „Amber pasta“ vadovo Mariaus Dužino, sumažėjusios kviečių kainos suteikė galimybę sumažinti ir miltų kainas.

„Šių metų pradžioje miltų bei makaronų kainos krito dėl pagrindinės jų gamybos žaliavos – sumažėjusių kviečių kainų

Grūdų kaina šiuo metu yra mažesnė apie 25 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, tačiau ji priklauso nuo grūdų kokybės.

[[ge:lrytas:lrytas:30573659]]

Šis pagrindinės žaliavos kainų kritimas suteikė galimybes sumažinti miltų bei makaronų kainas, nepaisant augančių darbo užmokesčio ir didėjančių kitų sąnaudų kaštų. Didelę įtaką vis dar daro aukštos paskolų palūkanos“, – sakė M.Dužinas.

Naminė duona – brangesnė

Parduotuvėse paprastos, be įvairių priedų – grūdų ar sėklų – juodos duonos vidutinė kilogramo kaina šiuo metu sukasi apie 3 eurus. Pernai tuo pat metu ji kainavo apie 3,3 euro.

Tuo metu naminės duonos kaina per metus šiek tiek pakilo. Pavyzdžiui, Panevėžyje kepamos „Jūratės“ ruginės duonos kilogramas kainuoja maždaug 6 eurus, 2,5 kg kepalas – apie 15 eurų.

„Miltų kainos pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo, bet tas pokytis vos regimas, nes už kilogramą mokame tiktai keliais centais mažiau.

Rugių miltus perkame iš bendrovės „Malsena plius“ malūno, kuris grūdus superka tik iš Lietuvos ūkininkų.

Kvietinių miltų tiekėją turime Pasvalio rajone.

Labiausiai duonos savikainą padidino atlyginimai. Mūsų duona – rankų darbo, ir raugas ruošiamas, ir tešla minkoma rankomis, o gebančius tai daryti žmones mums svarbu išsaugoti, todėl būtina kelti algas“, – sakė įmonės „Naminė duonelė“ savininkas ir vadovas Vaidas Baranauskas.

Anot jo, įvairių rūšių duonos kaina šįmet sausį, palyginti su 2022-ųjų lapkričiu, kai pastarąjį kartą buvo keičiama kainodara, pakilo 7–12 proc.

Energija jau atpigo

O energijos kaina pastaruoju metu kepyklai neigiamos įtakos nebedaro. Joje įrengta 20 kW galios saulės jėgainė, šiemet jos galią ketinama dar padidinti.

„Trūkstamą energijos kiekį perkame iš nepriklausomo tiekėjo už biržos kainą. Pastaruoju metu, be perdavimo mokesčio, viena elektros kilovatvalandė kainuoja 0,12 euro.

Kai biržoje kilovatvalandės kaina buvo pašokusi iki 0,7 euro, nedirbome – išjungėme krosnis, nes tuomet ir visą duoną pardavus ji neatsipirktų“, – sakė V.Baranauskas.

Grūdų supirkimo kainos menksta

ŽŪIKVC leidžiamo leidinio „Agro rinka“ duomenimis, 2024-ųjų sausį, palyginti su 2023-iųjų sausiu, grūdų supirkėjai už ekstra klasės kviečių toną mokėjo trečdaliu pigiau – apie 239 eurus. Prieš metus jų supirkimo kaina siekė 341 eurą.

[[ge:lrytas:lrytas:30573875]]

Tonos rugių supirkimo kaina nuo 213 eurų sumažėjo iki 157 eurų.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. gruodžio mėnesį grūdų eksportavo daugiau kaip du kartus didesnį kiekį negu 2022 m. gruodį – 501,5 tūkst. tonų. Didžiąją (92 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai – 461,5 tūkst. tonų.

Juos įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Didžiąją Britaniją, Maroką, Angolą, Egiptą, Nigeriją, Indoneziją, Maršalo Salas ir Tanzaniją.

Perdirbimo įmonių produktai per 2023-iuosius atpigo, pavyzdžiui, aukščiausios rūšies kvietinių miltų tonos vidutinė pardavimo kaina 2022-ųjų gruodį siekė 551 eurą, pernai gruodį – 419 eurų, arba 24 proc. pigiau.

Manų kruopų pardavimo kaina nuo 857 eurų per minėtą laiką sumažėjo iki 728 eurų, arba 15 proc.

Sunku patikėti, bet tai vyksta – skaičiai duonos lentynose stebina