Sparčiai populiarėjant MB, mažėja UAB ir IĮ
„Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1 tūkst. 408 verslo įmonės. Lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius didėjo 7 proc.
Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausia veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė 44,7 proc., IĮ – 19,7 proc., o MB sparčiai ir toliau populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 30 proc. nuo visų veikiančių verslo įmonių“, – komentavo D.Balasevičienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad, sparčiai augant mažųjų bendrijų (MB) skaičiui, kiekvienais metais mažėja individualių įmonių (IĮ) bei uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) skaičius.
Kėdainių rajone daugiausia veikia labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Tačiau tai nėra geras ženklas mūsų rajonui.
„IĮ tapo jau nepatrauklia verslo forma ir pernai nė viena IĮ nebuvo įregistruota. Nors įmonių skaičius auga, bet jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis“, – atkreipė dėmesį D.Balasevičienė.
Žvelgiant į verslumo lygį nusakantį rodiklį – įregistruotų ūkio subjektų skaičių – pernai buvo įregistruota 119 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Kėdainių rajone: UAB – 27, MB – 87 ir VšĮ – 5. Lyginant su 2022 m. naujai registruotų įmonių skaičius beveik nesikeitė. Tačiau nuo praeitų metų vidurio, steigiant UAB minimalus įstatinis kapitalas buvo sumažintas nuo 2 tūkst. 500 Eur iki 1 tūkst. Eur.
Stambios įmonės – pagrindinis darbdavys Kėdainių rajone
Rodiklis, kuris nesikeitė lyginant 2022 ir 2023 metus – Kėdainių rajone veikiančių stambių verslo bendrovių skaičius – jų buvo penkios: 3 pramonės įmonės − AB „Lifosa“, AB „LTP Texdan“, UAB Krekenavos agrofirma, viena transporto įmonė − UAB „Transporto vystymo grupė“.
„Jos buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais. Taip pat Kėdainių rajono savivaldybėje yra registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB „Makveža“, – sakė TVIC direktorė.
Pasauliniai įvykiai ir šalies politikų sprendimai turės ilgalaikių pasekmių
Verslo ir ekonomikos augimui didelės įtakos, D.Balasevičienės teigimu, turėjo geopolitinė situacija: besitęsiantis karas Ukrainoje, nesantaika Gazos ruože, pasaulinė infliacija, kuri turėjo įtakos palūkanų augimui. Be viso to, atėję metai atnešė ir dar daugiau iššūkių.
„Neliko 9 proc. pridėtinės vertės lengvatos įmonėms, teikiančioms maitinimo paslaugas: nuo š. m. sausio 1 d. šioms paslaugoms taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis. Nuo šių metų verslo įmonėms panaikintas ir lengvatinis naftos ir dujų akcizas“, – apie atėjusius sudėtingus laikus verslui kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, įtempta geopolitinė situacija bei gilėjančios ekonominės krizės visame pasaulyje atsiliepė ir Kėdainių rajono verslams – tai praėjusiais metais iki 12 padidino likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų skaičių.
„Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 80 verslo įmonių, iš jų daugiausia likviduojama IĮ – 50. Registrų centro inicijuojamas likvidavimas dėl veiklos nevykdymo ar finansinių ataskaitų nepateikimo ir dėl kitų priežasčių palietė 86 verslo įmones“, – informacija su „Rinkos aikštės“ skaitytojais dalijosi D.Balasevičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog 2023 m. Kėdainių rajone išregistruotos 108 verslo įmonės, net 47 uždarosios akcinės bendrovės.
Manoma, kad ilgalaikių pasekmių verslui ir šalies ekonomikai turės geopolitinė situacija, naftos ir dujų lengvatinio akcizo panaikinimas, ekonominė krizė visame pasaulyje bei valdžios politiniai sprendimai.
Atlyginimai Kėdainiuose – vieni didžiausių Lietuvoje
Nepaisant atėjusių sunkių laikų verslams, atlyginimai Kėdainių rajone, TVIC direktorės teigimu, yra vieni didžiausių šalyje.
„Valstybės duomenų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 m. 3 ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 1 tūkst. 858,10 Eur, tai sudarė beveik 92,1 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal mokamą vidutinį bruto darbo užmokestį Lietuvoje (2 tūkst. 18,20 Eur) mūsų savivaldybė buvo 7-oje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Trakų rajonų savivaldybėse“, – komentavo D. alasevičienė.
Nedarbo lygis didesnis už šalies ir apskrities vidurkį
Tačiau net ir didėjantis darbo užmokestis dirbti kėdainiečių nevilioja.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 10 proc., o nedarbo lygis šalyje buvo 9,1 proc. Kauno apskrities vidurkis taip pat buvo šiek tiek mažesnis negu mūsų rajone ir siekė 9,6 proc.
„Ilgalaikį nedarbą lemia nenoras dirbti, tobulinti kvalifikaciją, kompetencijų trūkumas, laisvų vietų stoka, žalingi įpročiai, įtakos turi vis dar egzistuojantis nelegalus darbas. Darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas“, – kėdainiečių nedarbo priežastis aiškino TVIC direktorė.
Ji taip pat pažymėjo, kad esami bedarbiai (neturintys aukštos/tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni nei 50 metų, stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi:
„Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūlomas tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos“.
Šalyje tokio amžiaus bedarbiai sudarė 10,6 proc., Kauno apskrityje – 10,6 proc., o mūsų rajone − net 11,4 proc.
Didelė problema yra ir bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje, kuri viršija 50 proc. To priežastis – beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste, o susisiekimo galimybės su miestu yra ribotos.
Taip pat, D.Balasevičienės žiniomis, bedarbių, gyvenančių kaime, nemotyvuoja įmonėse mokamas beveik minimalus darbo užmokestis, kad sutiktų dirbti mieste.
Kėdainių rajono savivaldybėje didesniam nedarbui įtakos turėjo ir laikinai sustabdyta didžiausios mūsų rajono įmonės AB „Lifosa“ veikla.
Skatina kėdainiečius imtis veiklų pagal verslo liudijimus
Kaip sakė D.Balasevičienė, siekiant gyventojus užimti ir užsidirbti, Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą: „Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams, neįgalumą turintiems asmenims nustatomos nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams.
Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2023 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 953 verslo liudijimai fiziniams asmenims, iš jų 256 fiziniai asmenys naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama mokestine lengvata“.
Dirbančiųjų su verslo liudijimu populiariausia veikla išlieka kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla. Antroje vietoje pagal populiarumą − gyvenamosios paskirties patalpų nuomotojai. Trečioje vietoje pagal išduotų verslo liudijimų kiekį – prekyba tik ne maisto produktais.
2023 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje pagal individualios veiklos pažymą dirbo 3 tūkst. 344 asmenys. Mūsų rajone populiariausios paslaugos teikiamos su individualios veiklos pažyma pagal ekonomines veiklos rūšis yra šios: kirpyklų ir kitų grožio salonų – 119 asmenų; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba – 79 asmenys; kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla – 78 asmenys.
Kėdainiuose didžiausios tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje
Vis tik nepaisant praėjusių sudėtingų ir iššūkių kupinų šių metų, Kėdainiai gali pasidžiaugti vienomis iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šalyje, kurios skatina ekonomikos plėtrą, naujų technologijų diegimą, kuria darbo vietas.
Kaip sakė D.Balasevičienė, 2022 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje TUI siekė 475,13 mln. Eur ir tai leido Kėdainių rajono savivaldybei atsidurti 7-oje vietoje tarp visų šalies savivaldybių.
„Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 10 tūkst. 330 Eur (62,7 proc. didesnės nei 2021 m.) ir buvo pačios didžiausios Kauno apskrityje, t. y. 2022 m. pabaigoje Kėdainių rajone TUI buvo daugiau nei 80 proc. didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį (5 727 Eur), tenkantį vienam gyventojui“, – džiugia žinia Kėdainių rajono gyventojams dalijosi D.Balasevičienė.
