Atnaujintais duomenimis, didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos bendrasis vidaus produktas augo kiek lėčiau nei 2022 m., kai fiksuotas 3,0 proc. jo augimo rodiklis.
Augimą praėjusiais metais pagrinde skatino žemės ūkio sektorius, kuris išaugo 15,1 proc., pramonės sektorius (1,6 proc.) bei paslaugų sektorius (2,4 proc.).
Finansų institucijos ir konsultacijų firmos prognozavo, kad ekonomika paskutiniais trimis 2023 m. mėnesiais išaugs maždaug 0,1 proc., o per metus – 3,0 proc., nurodo verslo dienraštis „Valor“.
Naujausios centrinio banko apklausos rezultatai rodo, jog rinkoje tikimasi, kad 2024 m. bendrasis vidaus produktas turėtų išaugti 1,75 proc.
Daugelio analitikų manymu, nuosaikus augimas yra sietinas su palūkanų normomis.
Didelės palūkanų normos riboja plėtrą, kadangi dėl jų išauga paskolų kaina, mažėja vartojimo apimtys ir apskritai sulėtėja verslo veikla.
Nuo tada, kai 2023 m. sausį grįžo į valdžią, prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva siekė sumažinti palūkanų normas, kad paskatintų ekonomiką augti.
Centrinio banko prezidentas Roberto Camposas Neto šią savaitę San Paule įvykusiame Didžiojo dvejeto šalių susitikime sakė, kad „infliaciją mažinti nėra pigu, tačiau, delsiant užtikrinti kainų stabilumą, gali tekti daugiau paaukoti tam, kad būtų sumažintos kainos, o dėl to gali dar labiau nukentėti tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami“.
Brazilijos finansų priežiūros institucija nuo praėjusių metų rugpjūčio kas mėnesį po 0,5 proc. nuosekliai mažino federalinę palūkanų normą.
Šios palūkanos, gruodį siekusios 11,75 proc., sausį buvo sumažintos iki 11,25 proc.
