G. Nausėdos patarėja patvirtino: siūlymas iš sankcijų išimti trąšas, mainais įtraukiant Astravo AE – Prezidentūros idėja

Vidiniuose Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) susirašinėjimuose sankcijų klausimu dalyvavusi šalies vadovo patarėja Skirmantė Straigienė tikina, kad baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės (AE) įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.

Baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Martyna Pikelytė

Mar 4, 2024, 1:26 PM

„Mes tai vadiname paketu. Mūsų idėja buvo, kad galbūt galime įtraukti Astravo AE, jei pateikiame tokį paketą“, – pirmadienį vykusiame pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjančios komisijos posėdyje kalbėjo S. Straigienė.

„Mes siūlėme daryti mainus, kadangi yra 7 sektoriai, jie galėjo būti nebūtinai su trąšų sektoriumi, galėjo būti su kitu sektoriumi. Jeigu atsiranda valstybė, kuriai svarbus kitas sektorius“, – pridūrė ji.

Viešojoje erdvėje pasirodžiusiame laiške, Prezidentūra ministerijai siūlė iš sankcijų paketo išimti baltarusiškas trąšas.

„Trąšos out, o Astravas – in“, – tuo metu laiške rašė S. Straigienė.

Į komisijos pirmininko teiginius, kad Vyriausybė ir URM jos laišką suprato kaip spaudimą, patarėja atsakė, kad „jokio spaudimo nebuvo“.

Pasak jos, 2021 m. gegužę, po „Ryanair“ lėktuvo nutrupdymo, pradėjus kelti sektorinių sankcijų Baltarusijai klausimą, nuotaikos Briuselyje buvo nevienodos ir kai kurios šalys prieštaravo sankcijoms trąšų sektoriui, kitos – branduoliniam sektoriui.

„Tos valstybės nenorėjo sankcionuoti trąšų sektoriaus, nes joms tai yra svarbu. Lietuva norėjo įtraukti Astravo AE. Tai dar buvo laikas, kai kažką gali pabandyti. Buvo testuojama idėja, čia yra idėja padaryti mainus. Mes norėjome į sankcijas įdėti Astravo AE“, – liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai komisijai sakė S. Straigienė.

Visgi, ji komisijai patvirtino, kad tokia galima derybinė pozicija buvo Prezidentūros idėja. Tačiau, S. Straigienės pabrėžė, kad nuo jos buvo atsitraukta ir oficialia šalies pozicija ji taip ir netapo.

Prieš kelias savaites komisijai liudijo prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Ji taip pat teigė, kad nutekintuose susirašinėjimuose išsakytas prašymas iš sankcijų Baltarusijai paketo išimti trąšas tebuvo svarstoma derybinė pozicija, siekiant į jas įtraukti Astravo atominę elektrinę (AE). Tačiau, anot A. Skaisgirytės, šios idėjos buvo atsisakyta.

„Tuo metu tai atrodė didesnis diplomatinis laimėjimas“, – argumentuodama derybinę poziciją komisijai teigė A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.