Bijo, kad infliacija buvo įveikta tik laikinai: rizikų tik daugėja

Infliaciją pajuto daugelis gyventojų. Palūkanos išaugo, maisto produktų ir paslaugų kainos pakilo. Nors dabar infliacijos rodikliai nebėra tokie gąsdinantys, kaip buvo prieš metus, ar tikrai galime teigti, kad infliacija įveikta? „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė įvertino, kokia bus infliacijos ateitis ir pastebi, kad rizikų gali būti dar daugiau.

Infliaciją pajuto daugelis gyventojų. Palūkanos išaugo, maisto produktų ir paslaugų kainos pakilo.<br>Asociatyvi D.Umbraso nuotr.
Infliaciją pajuto daugelis gyventojų. Palūkanos išaugo, maisto produktų ir paslaugų kainos pakilo.<br>Asociatyvi D.Umbraso nuotr.
G.Ilekytė.<br>„Swedbank“ nuotr.
G.Ilekytė.<br>„Swedbank“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-03-05 11:38

G.Ileikytė pabrėžė – kol kas atrodo, jog infliacijos rizikų yra daugiau, nei būdavo anksčiau, vadinasi, gali būti, jog infliaciją įveikėme tik laikinai.

„Ateityje struktūrinių pokyčių, kurie gali paveikti kanų lygį, infliaciją, gali būti daugiau nei anksčiau. Pirmiausia, yra geopolitinės rizikos – karas Ukrainoje, Izraelyje, matome, kad prasidėjo ir atakos Raudonojoje jūroje, atakuojami tanklaiviai, kiti laivai. Konfliktų, geopolitinių rizikų daugėja, tai veikia kainas, ekonomikas. Tikėtina, kad tų geopolitinių rizikų gali būti dar daugiau“, –  „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė ekonomistė.

Ji atkreipė dėmesį, kad valstybės, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių jau ėmėsi protekcionistinės politikos.

„Protekcionistinė politika pirmiausia buvo paskatinta pandemijos. Matėme sutrūkinėjusias prekių tiekimo grandines, laivybos kainos šovė į viršų, tai lėmė ir didesnes žaliavų kainas, teigiamai paveikė infliaciją.

Vėliau prasidėjo karas Ukrainoje, Kinijos santykiai su JAV kitomis ES valstybėmis pasidarė pakankamai įtempti. Matydamos tokias rizikas, šalys ėmėsi protekcionistinės politikos, nusprendė daugiau investuoti šalių viduje, būti mažiau priklausomos nuo importo iš Kinijos, Rusijos, kitų tokią riziką turinčių valstybių“, – aiškino G.Ilekytė.

Pavyzdžiui, JAV pristatė infliacijos mažinimo aktą, kuriame numatyta, kad valstybė investuoja į tas technologijų, pramonės įmones, kurios veikia Šiaurės Amerikoje.

„Tai reiškia, kad jei įmonės priklausomos nuo importo, joms subsidijos, finansinė paskata nepriklauso. Tai labai aiški indikacija, kad JAV rems tas įmones, kurios veikia toje šalyje ar regione“, – sakė pašnekovė.

Ekonomistės teigimu, praėję du dešimtmečiai buvo paremti atvira politika, atviru bendradarbiavimu, augo importas ir eksportas.

„ES dabar taip pat pasiruošusi imtis tų priemonių kaip JAV, mes ne tik norime būti mažiau priklausomi, bet ir importuoti prekes iš pakankamai draugiškų mums šalių“, – tikino ji.

G.Ilekytės teigimu, pastaraisiais metais infliacija nebėra didelė problema, Lietuvoje kai kurios prekės net pigesnės nei prieš metus arba bent nebrangsta, kainos kyla tik paslaugų sektoriuje, kuris labiau priklausomas nuo atlyginimų augimo.

„Vartotojai jau atgauna perkamąją galią, kurią prarado praėjusiais ir užpraėjusiais metais. Visgi, nors perkamoji galia atsistato, kainos nuėjus į parduotuvę mūsų vis dar per daug nedžiugina. Nuo 2021 metų daugelio maisto prekių kainos pakilo daugiau nei 40 proc.“ – šnekėjo ekonomistė.

Jos manymu, investicijos į gynybą poveikio kainoms neturėtų turėti.

„Tačiau jei mes labai daug investuosime į gynybos sektorių, tai augs tiek statybos sektoriaus paklausa, tiek žaliavų kainos, tad gali būti tam tikras poveikis. Tačiau tikriausiai nereiktų labai priešinti investicijų į gynybą ir infliacijos, nes jei mes neinvestuosime į gynybą, tai tas neigiamas poveikis ilgesnėje perspektyvoje gali būti daug didesnis nei pakilusios kainos.

Investicijos į gynybą šiuo metu neišvengiamos. Kainos gali kilti ir per mokesčių prizmę, jei bus pakelti mokesčiai, bet jei atsitiktų taip, kad mūsų nedraugiški kaimynai sugalvotų tam tikras provokacijas, tai neigiama įtaka visai ekonomikai būtų daug didesnė“, – pabrėžė G.Ilekytė.

Pašnekovė pridūrė, kad yra daug rizikų, kurios apsunkins pastangas ateityje išlaikyti 2 proc. infliaciją.

„Ateities perspektyvoje bent jau Europos Centrinis Bankas (ECB) turi pagrindinį tikslą išlaikyti 2 proc. metinę infliaciją. Bet rizikų atsiranda vis daugiau, mes aptarėme tik kelias: yra ne tik geopolitiniai įvykiai ir pasikeitusios investicijos.

Viena iš didžiausių rizikų – klimato kaita. Mažiau nuspėjami gamtos reiškiniai gali paveikti mūsų maisto kainas. Turbūt didelė dalis gyventojų pastebėjo, kad kavos kainos parduotuvėse gerokai išaugusios. Viena iš svarbiausių to priežasčių – klimato kaita, didesnės sausros Brazilijoje, Indijoje oras mažiau nuspėjamas“, – kalbėjo ji.

Anot G.Ilekytės, tuo požiūriu Lietuvos geografinė lokacija – geroje padėtyje, mus retai užklumpa potvyniai, liūtys, o ekstremalūs gamtos reiškiniai – gan minimalūs.

„Bet reikėtų nepamiršti, kad esame labai atvira ekonomika, kad esame labai priklausomi nuo įvykių kitose šalyse, nuo to, kas vyksta kituose žemynuose. Klimatas keičiasi ir veikia didelę dalį žaliavų. Ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad klimato kaita gali prisidėti prie didesnės infliacijos ilgesnėje perspektyvoje iki 1 proc. per metus“, – komentavo ekonomistė.

G.Ilekytės teigimu, šių metų pavasarį Lietuvoje infliacija turėtų būti nulinė, o antroje metų pusėje – kiek didesnė.

„Atsigauna vartojimas, perkamoji gali grįžta į buvusį lygį. Tikėtina, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus apie 1,5 proc. Ekonomikos augimas irgi turėtų nusikelti į antrą metų pusę, bet jau matome, kad vartotojų pasitikėjimas grįžta. Klausimas, ką darys ECB, ar mažins palūkanas jau balandį, ar dar palauks. Nuo to priklauso, kaip atsigaus mūsų nekilnojamojo turto (NT) sektorius. Bet tikėtina, kad antrą metų pusę būsime labiau pasitikintys, turėsime daugiau noro ir galimybių išlaidauti“, – kalbėjo pašnekovė.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.