Su sukčiais susisiekęs vilnietis Arnoldas įsitikino, kad aukštų policijos vadovų pavardėmis prisidengiantys apgavikai naudojasi Lietuvoje registruotų finansinių įstaigų sąskaitomis, tačiau niekam tai nerūpi.

Sustabdyti sukčių nesugeba ne tik Lietuvos pareigūnai. Buvęs Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis, kurio pavardę taip pat naudoja aferistai, kreipėsi pagalbos į buvusius kolegas, einančius aukštas pareigas Europole, – Andžejų Roginskį ir Edvardą Šilerį, tačiau jie skėsčiojo rankomis.

Esą elektroniniai laiškai skrieja iš vienos Afrikos valstybės, kurioje Europolas neturi galių.

Tačiau A.Matoniui nepadėjo ir Interpolas.

[[ge:lrytas:lrytas:31007516]][[ge:lrytas:lrytas:30757527]][[ge:lrytas:lrytas:30878121]][[ge:lrytas:lrytas:30867150]]

Sukčiai naudojasi kelių Lietuvoje registruotų finansines paslaugas teikiančių įstaigų sąskaitomis.

Tačiau Lietuvos bankas, kuriam priklausytų tokių įstaigų kontrolė, atsako, kad sukčiavimas yra teisėsaugos institucijų tyrimo objektas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat nusiplauna rankas – jos misija yra apsaugoti valstybės finansų sistemą.

Už tylėjimą – 4750 eurų

Sukčiai elektroniniais laiškais platina „Šaukimą teisingumui“, kuriame – Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos ir Interpolo simboliai.

Apkaltinę adresatą pornografinių vaizdų laikymu, pedofilija, ekshibicionizmu jie siūlo pateikti atsiliepimą į kaltinimus. Šį laišką neva pasirašo A.Matonis.

Gavęs kelis tokius laiškus vilnietis Arnoldas smalsumo vedamas nutarė su sukčiais užmegzti ryšį.

Sukčiams jis atsakė siųsdamas pirmą pasitaikiusį tekstą – meteorologo ilgalaikės vasario prognozės kopiją. Kaip įprasta, netrukus atskriejo atsakymas – sumokėti 4750 eurų baudą, ir problema bus išspręsta.

Arnoldas pastebėjo, kad laiške nurodytas ir kažkokio Greboto Lucaso sąskaitos numeris.

Beje, apie asmenį tokiu vardu ir pavarde interneto platybėse jis aptiko tik užuominų: gimęs Dižone (Prancūzija), žaidžia viename teniso klube.

Nurodo įspūdingą skaičių

Bet įdomiausia buvo toliau. Arnoldas pamėgino nurodytu sąskaitos numeriu atlikti pinigų pervedimą.

„Aišku, ne iki galo, proto dar turiu. Ir čia paaiškėjo, kad sukčiaus nurodyta sąskaita – Lietuvoje finansines paslaugas teikiančios bendrovės „Zen Global“. Tiesa, dabar ji persivadinusi „Zen.com“, – pasakojo vilnietis.

Jis išsiaiškino, kad „Zen.com“ būstinė – Lvivo gatvėje Vilniuje esančiame verslo centre „3 burės“.

Pro jo akis nepraslydo ir tai, kad šios įmonės įstatinis kapitalas įspūdingas – per 4,3 mln. eurų, nors kai ji 2018 metais buvo įregistruota Lietuvoje, jis siekė tik 425 tūkst. eurų.

„Mokėjimų paslaugas teikianti įmonė jau šešerius metus registruota mūsų šalyje, turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, o jos vardu naudojasi sukčiai, kurių niekas nebando sutramdyti“, – stebėjosi Arnoldas.

Vienintelis įmonės akcininkas, direktorius ir valdybos pirmininkas yra Lenkijos pilietis Dawidas Kamilis Rozekas.

„Lietuvos rytui“ nepavyko susisiekti su „Zen.com“ atstovais, jie neatsakė į klausimus, o įmonės telefonas Vilniuje tyli.

Veikla – tik prevencinė

Sukčiai prisidengia ir teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, policijos generalinio komisaro Renato Požėlos bei kitomis pavardėmis.

Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ A.Matonis prisiminė, kad daugiau nei prieš dvejus metus, kai pradėjo plaukti sukčių laiškai, kuriuose buvo jo pavardė, jis kreipėsi ne tik į Lietuvos policijos vadovus, bet ir į Europolą.

„Policijos vadovai man negalėjo nieko kito pasakyti, kaip tik tai, kad įspėjimus apie siautėjančius sukčius nuolat skelbia savo interneto svetainėse bei visais kitais įmanomais būdais. Ir manęs tūkstančiai žmonių, gavę laiškus, klausė, ką toliau daryti.

Taip, prevencinė veikla vykdoma, bet pareigūnai man pasakojo, kad serveriai, kuriais naudojasi sukčiai, yra vienoje nei su Interpolu, nei su Europolu nebendradarbiaujančioje Afrikos valstybėje“, – pasakojo A.Matonis.

[[ge:lrytas:lrytas:31011907]]

Anot jo, kad sukčiai yra ne lietuviai, akivaizdu, nes laiškai išversti naudojantis kompiuterio programa, Lietuvoje nėra tokių struktūrų, kurios vardijamos.

A.Matonis vadinamas ne tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro, bet ir Tarptautinės policijos bendradarbiavimo įstaigos vadovu.

A.Matonis Kriminalinės policijos biuro vadovo pareigas paliko dar 2014-aisiais.

Pavardė – puikiai žinoma

A.Matonio žodžiais, laiškuose pilna klaidų, akivaizdu, kad sukčiai neišmano Lietuvos teisinių procedūrų: „Vis dėlto žmogui, nesusipažinusiam su mūsų teisine sistema, gali atrodyti baisu.“

Todėl ir jis, ir jo buvę kolegos aiškina, kad jokia Lietuvos policijos struktūra tokiais metodais nedirba ir panašių laiškų nesiunčia.

Kodėl sukčiai pasirinko A.Matonio pavardę?

Buvusio aukšto kriminalinės policijos vadovo nuomone, apgavikams jos toli ieškoti nereikėjo, nes tai – gana gerai viešojoje erdvėje žinoma pavardė.

Tačiau apgavikai nepasivargino išsiversti straipsnių, kuriuose visuomenei aiškinama apie plintančias apgavystes, taip pat tai, kad A.Matonis seniai nebėra Kriminalinės policijos biuro vadovas.

Baudė jau ne vieną kartą

Lietuvos banko atstovo Giedriaus Šniuko žodžiais, sukčiavimas yra kriminalinis nusikaltimas, todėl tai – teisėsaugos institucijų tyrimo objektas.

Vis dėlto jis pripažino, kad Lietuvos bankas tikrina, kaip veikia visa finansų įstaigos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistema, – priemonių visuma, be kita ko, skirta atpažinti įtartinas operacijas ir apie jas pranešti FNTT: „Jeigu tokia sistema turi trūkumų, nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, už tai gresia poveikio priemonės.“

Ar „Zen.com“ Lietuvos bankas taikė poveikio priemones?

Anot G.Šniuko, šiuo metu atliekamas patikrinimas, kurio metu Lietuvos bankas vertins, kaip „Zen.com“ laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, riziką ribojančių ir veiklos valdymo reikalavimų. Apie jį skelbta iš anksto ir viešai. Patikrinimo rezultatai taip pat bus vieši.

2022 metais ši elektroninių pinigų įstaiga per teisės aktuose nustatytus terminus nepatvirtino metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir nepriėmė sprendimo dėl pelno paskirstymo, nepateikė finansinių ataskaitų, audito išvados ir sprendimo dėl finansinio metinės veiklos rezultato (pelno arba nuostolio) paskirstymo.

Už tai jai skirta 20 tūkst. eurų bauda.

Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, privalo jas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių kredito įstaigose, centriniuose bankuose arba investuoti į saugų, likvidųjį ir mažos rizikos turtą.

2021 metais „Zen.com“ pažeidė minėto įstatymo reikalavimus, nes dalį klientų lėšų laikė elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigose. Už tai įmonei skirta 60 tūkst. eurų bauda.

Be to, „Zen.com“ Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie valiutas, kuriomis buvo laikomos bendrovės klientų ir nuosavos lėšos, ir apie klientų lėšų, kurios turi būti apsaugotos, sumą. Už tai skirta kita poveikio priemonė – paviešinimas.

Prižiūri finansų rinką?

Ar Lietuvos bankas sulaukė policijos, prokuratūros prašymų imtis sankcijų prieš šią įmonę?

„Prižiūrėdamas finansų rinką Lietuvos bankas nuolat bendradarbiauja su teisėsauga. Atskirų kreipimųsi nekomentuojame, nes tai priežiūros tikslu gauta informacija, kurios atskleisti neleidžia Lietuvos banko įstatymas“, – aiškino G.Šniukas.

Tuo metu FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė tvirtino, kad klausimai apie sukčiavimo atvejus – Lietuvos policijai.

„FNTT misija – apsaugoti valstybės finansų sistemą atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su pinigų plovimu, pridėtinės vertės mokesčio, akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu bei mokestinių prievolių išvengimu, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu“, – dėstė M.Zdanauskaitė.

Nepastebi, kad naudotųsi

Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Jelena Sirgėdienė tikino, jog pareigūnai nepastebi, kad sukčiai, prisidengiantys aukštų policijos vadovų pavardėmis ir reikalaujantys išpirkos, naudotųsi Lietuvoje registruotų bankų ir finansines paslaugas teikiančių įstaigų sąskaitomis.

Paklausta, ar pasitaikė atvejų, kai, įtarus sukčiavimo atvejus, tokias sąskaitas teko užblokuoti, ji atsakė trumpai – esą visais sukčiavimo atvejais, kai nustatoma, kad sąskaita naudojama sukčiavimo tikslais, ji yra užblokuojama.

Nieko J.Sirgėdienė negalėjo pasakyti ir apie „Zen.com“: policija netvarko oficialios statistikos apie finansų įstaigas.

Nenori prisiimti kaltės

Anksčiau portalas delfi.lt yra gavęs „Zen.com“ komentarą, kuriame tvirtinama, kad įmonės įkūrėjas yra sukūręs daugybę skaitmeninių produktų, sulaukusių pasaulinės sėkmės.

Komentare tikinama, kad kiekvienam klientui įmonė taiko patikrinimo procedūrą: „Esame įdiegę kovos su sukčiavimu sistemas ir AML/KYC procedūras, padedančias aptikti nesąžiningus sandorius pagal galiojančius teisės aktus.“

Pinigus praradusiems klientams įmonė teisinasi, kad pervedimai į IBAN rodomi kaip į „Zen.com“. Tačiau pinigai nukeliauja į asmenų, besinaudojančių įmonės paslaugomis, sąskaitą. „Zen.com“ nurodo, kad yra tik infrastruktūros teikėjas, o ne šių lėšų gavėjas.

Anot „Zen.com“, teiginys, kad įmone naudojasi nusikaltėliai, taip pat yra neteisingas. „Zen.com“ kontroliuoja Lietuvos bankas, įmonėje periodiškai atliekami auditai tokiose srityse kaip kova su pinigų plovimu, vidaus priežiūra, kibernetinis saugumas ir sukčiavimo atvejai.

Anot įmonės, kad neprarastų licencijos, ji privalo turėti pažangius kontrolės mechanizmus, kas ketvirtį teikti informaciją apie tai Lietuvos bankui.

Policininkų siūlymas – paguglinti pavardę

Pradėjus plūsti sukčių laiškams Lietuvos policija pasiūlė jais dar tikintiems gyventojams per „Google“ pasitikrinti, kas iš tiesų vadovauja Lietuvos kriminalinei policijai.

„Sukčiai ir vėl aktyviai pradėjo siuntinėti tariamus elektroninius šaukimus. Tik šįkart menamas šaukimas ne į policiją, bet teisingumui. Išlikite budrūs, Lietuvos policijos elektroninis paštas baigiasi „@policija.lt“. Šiuo atveju sukčių naudojamas kitoks“, – aiškino Policijos virtualus patrulis savo socialinio tinklo paskyroje.

Tik kokią auditoriją jis pasiekė, jeigu turi 31 tūkst. sekėjų?

„Nekokybiškai įklijuoti policijos ir kiti logotipai. Dabartinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas yra ne Algirdas Matonis, šią informaciją galite lengvai pasitikrinti „Google“ pagalba“, – rašoma šioje paskyroje.

Sukčių taikiniu tapusiam Arnoldui užčiuopti siūlo galą teko pačiam: rankomis skėsčiojo net ir Interpolas