Jų manymu, atviras kelias prie vandens, nauji ir patogūs būstai su parduotuvėlėmis bei barais, užsienio investuotojų sukurtos didelės pridėtinės vertės darbo vietos, intelektinį ir kūrybinį potencialą telkiantys biurai – toks turėtų būti trečias pagal dydį Lietuvos miestas, jeigu nori būti patrauklus naujiems gyventojams.
Tačiau kol kas Klaipėda iš kitų didžiųjų šalies miestų išsiskiria tuo, kad čia greičiau auga priemiesčiai nei pats miestas.
Du trečdaliai naujų būstų – rajone
Prieš dvidešimt metų nuo Jakų žiedo važiuojant Palangos link dešinėje kelio pusėje dominavo tyrai. Dabar tie plotai taip tankiai užstatyti, kad primena skruzdėlyną.
Tai puikiai atspindi Valstybės duomenų agentūros statistika bei nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Colliers“ analizė – ji rodo, kad 2017–2021 metais Klaipėdoje ir rajone pastatyta daugiau nei 6,3 tūkst. gyvenamojo būsto, iš kurių du trečdaliai buvo rajono teritorijoje.
Kaune ir Vilniuje šiuo laikotarpiu vyravo priešingos tendencijos – užmiestyje statomo būsto mažėjo, o mieste – augo. Sostinėje net 83 proc. naujo būsto buvo mieste, Kaune – 54 procentai.
Biurų statyba uostamiestyje taip pat stagnuoja ir smarkiai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų, tačiau pagal pramonės, gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatų plotą, tenkantį vienam gyventojui, uostamiestis gerokai lenkė Vilnių ir Kauną, rodo statistika.
Šiuo požiūriu Klaipėda tampa miestu dirbti pramonės sektoriuje, o ne gyventi.
Ekspertai ir gyventojų atstovai pastebi, kad uostamiestis turėtų keistis, kad žmonių galvose atrodytų puiki vieta gyventi, iš kurios nesinorėtų vakare išvažiuoti į priemiestį.
Didmiestis be didmiesčio efekto
Klaipėdai trūksta didmiesčio efekto, sukuriamo kai daug progresyvių žmonių toje pačioje vietoje ir gyvena, ir leidžia laisvalaikį, taip pat keičiasi idėjomis ir energija, sako „Colliers“ NT ekspertas Regimantas Kacevičius.
„Vakarais tuščia, mieste dirbama, bet ne gyvenama. Tas jaučiasi, nevyksta tas nuolatinis ciklas įvairių mainų – kažkas gyvena, kažkas juos aptarnauja, kažkas daro renginius. Vyksta veiksmas mieste, o Klaipėdoje to vis dar trūksta“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Kacevičius.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas sako, kad uostamiestis yra didmiestis pagal gyventojų skaičių, bet ne pagal jų gyvenimo būdą – didelė dalis žmonių, kurie galėtų pagyvinti viešąsias erdves, vakarais išvyksta į priemiesčius.
„Mes esame daugiau nei 150 tūkstančių gyventojų miestas, įvertinus tokį skaičių, Klaipėdos senamiestyje ir pagrindinėse pramoginėse zonose vakarais turėtų būti toks pat žmonių kiekis, kaip ir Vilniaus senamiestyje. O to nėra kaip tik todėl, kad daugiausiai lėšų ir entuziazmo turintys žmonės vakarais iš miesto išvyksta į savo namus užmiestyje“, – teigė jis.
Urbanistas Mindaugas Pakalnis, anksčiau tyręs Klaipėdos bendrąjį planą, sako, jog miestas gyvybingumą prarado dėl to, kad tarp dviejų pramoninių zonų – Klaipėdos uosto ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – įsprausti gyventojai ėmė ieškoti kokybiškesnės aplinkos gyventi.
„Labai aiškiai matėsi socialinė miesto atskirtis, kad yra sėkmingesnių žmonių apgyvendinta šiaurinė miesto dalis ir miesto periferija, kiti žmonių sluoksniai, kurie telkiasi pietinėje miesto dalyje.
Tokia miesto segregacija labai nesėkmingas dalykas ir su ja reikia kovoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad mieste gyventų socialinis mišinys“, – „Vakarų ekspresui“ sakė M. Pakalnis.
Miestas prie vandens – netinkamas identitetas
Visi „Vakarų ekspreso“ pašnekovai teigia, kad, be kitų priemonių, Klaipėdą pagyvinti padėtų aiškus ir patrauklus identitetas.
Lietuvoje dažnai su jūra ir mariomis tapatinamas miestas galėtų išnaudoti gyvenimo prie vandens motyvą, bet bėda, kad prie vandens gyventojui prieiti nėra lengva, sako M. Pakalnis.
„Gyvenimas prie vandens ir to privalumo neturėjimas, miesto savitumo, idėjos, miesto prasmės neturėjimas, mano supratimu, tą miesto gyvybingumą ir patrauklumą žlugdė“, – sakė jis.
Dabar, anot urbanisto, pietinės miesto dalies gyventojui nuvažiuoti prie marių ar jūros užima beveik tiek pat laiko, kaip ir žmogui iš Žemaitijos vidurio.
„Jeigu būtų viešųjų erdvių tinklas, kuris išvestų pietinės dalies gyventojus prie marių, visai kitas jausmas būtų, nei keliauti prie vandens dabartiniu keliu. Pavyzdžiui, mamai su vaiko vežimėliu tai jau didžiulė kelionė. O jeigu ji tą galimybę turėtų vietoje, tuo ji dažniau pasinaudotų“, – sakė M. Pakalnis.
Jo žiniomis, anksčiau Klaipėdoje buvo ieškoma galimybių, kaip „prakirsti plyšius tarp miesto ir vandens per uosto teritoriją“, kad atsirastų galimybė prieiti prie marių, bet tokiai galimybei sukurti reikia labai ilgo ir kruopštaus darbo.
R. Kulikauskas sako, jog tokią galimybę galima pamiršti maždaug iki 2060 metų – šį savo teiginį jis argumentuoja tuo, kad su Klaipėdos uoste veikiančiomis kompanijomis iki to laiko sudarytos žemės nuomos sutartys, kurias nutraukti anksčiau termino būtų nenaudinga.
„Iki to laiko galime būti ramūs“, – sakė R. Kulikauskas.
M. Pakalnis mano, kad kažkokia išeitis egzistuoja: „Tam reikia suderinti miesto ir uosto plėtrą, o uostas turi suprasti, kad be miesto jis – niekas. Reikia rasti tą simbiozę, kaip miestą pasidalinti.“
Viltys į naujus namus centre
Bendruomenių asociacijos vadovas R. Kulikauskas sako, kad šiuo metu Klaipėdos senamiestyje registruota 1 150 gyventojų, jis tikisi, kad padėtį pakeis centre ir jo prieigose statomi naujų gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalai, kurie turėtų pritraukti apie porą tūkstančių pasiturinčių žmonių, sukursiančių papildomų veiklų paklausą.
„Per artimiausius aštuonerius metus tie projektai bus realizuoti, mano skaičiavimais, daugiau nei du tūkstančiai naujų žmonių turėtų atsirasti. Tos gyvybės atsirastų daugiau ten įsikūrus vidutinės ir aukštesnės perkamosios galios žmonių. Tokia masė senamiesčiui tikrai suteiktų gyvybės“, – sakė jis.
R. Kulikausko vertinimu, tuščius plotus senamiesčio prieigose ir palei Danę naujų namų statybai reikėjo pritaikyti gerokai anksčiau – galbūt už miesto nebūtų išvykę tiek daug klaipėdiečių.
„Miestas ilgai nevystė infrastruktūros milžiniškose teritorijose šalia Danės, kad ten būtų suformuoti sklypai, o geresnės gyvenimo kokybės ieškantys žmonės, neradę mieste pasiūlos, išvyko už miesto ir, be kita ko, tapo į miesto biudžetą pinigų nemokančiais žmonėmis“, – teigė R. Kulikauskas.
„Colliers“ ekspertas R. Kacevičius sutinka, jog centrinėje miesto dalyje NT projektų nebuvo per ilgai, kodėl – nėra vienareikšmio atsakymo.
„Tas turėtų labai pakeisti viską centrinėje miesto dalyje, tai verslas naudojasi, matyt, kai kuriais atvejais patikėjo, kad geriausias metas yra dabar, o gal kai kuriais atvejais tai leido planavimo dokumentai, visa kita leidžia tą daryti“, – kalbėjo NT ekspertas.
M. Pakalnis tikisi, kad naujų butų Klaipėdos centre neišgraibstys kitų miestų gyventojai, norintys antro būsto pajūryje. Urbanistas taip pat pabrėžė, jog namai turėtų būti tokie, kurie pritrauktų jaunas šeimas, o joms reikia saugių kiemų, parduotuvių, barų, mokyklų ir darželių šalia.
„Tai visi privalumai, kuriuos miestas turi, o ne vežioti iš užmiesčio vaiką į darželį, mokyklą, būrelį. To ieško jauni žmonės ir tai jiems reikia siūlyti. Juk jie gyvybę miesto centre kuria, o ne vilnietis ar kaunietis, turintis būstą Klaipėdoje ir į jį atvažiuojantis kelis kartus per metus“, – kalbėjo M. Pakalnis.
„Reikia sudaryti sąlygas pritraukti žmones gyventi į miestą, kad gyvenimas mieste turėtų tą patį komfortą, kaip ir gyvenant individualiame name, kad nereikėtų vakarais užsiimti buitiniu alkoholizmu, o nueiti į barą pirmame namo aukšte, turėti šalia parduotuvę, vaikams – mokyklą, saugų kiemą“, – savo versiją aiškino jis.
Lemiamas rodiklis – tarša?
NT ekspertas R. Kacevičius sutinka, kad, vertinant anapus kelio į Palangą esančio būsto kainas, galima daryti išvadą, jog ten gyvena pasiturintys žmonės, sukaupę didžiulį potencialą, kapitalą ir energijos kiekį, kurio užtektų įpūsti gyvybės Klaipėdai.
„Vienareikšmiškai – ten yra didelės energijos“, – sakė jis.
Todėl kyla klausimas – kodėl jie rinkosi būtent šią vietą?
Analizuojant priežastis verta atkreipti dėmesį į vieną nemalonų rodiklį – taršą mieste, o ypač pietinėje Klaipėdos dalyje, sako R. Kulikauskas.
„Tai reiškia, kad tie, kurie turėjo lėšų ir entuziazmo, išsikraustė už miesto, nes vasarą pietinėje dalyje yra tik du pasirinkimai – uždaryti langus ir kęsti karštį, arba atidaryti langus ir tada vemti nuo smarvės. Kai ta problema neišsprendžiama daug metų, tai tarša yra svarbi dedamoji“, – sakė R. Kulikauskas.
„Žmonės, kurie turi pakankamą finansinę galią rinktis gyventi kažkur, jie tikrai nesirinks vietos, kurioje smarvė neleidžia gyventi“, – pridūrė jis.
M. Pakalnis teigia, jog klaipėdiečiai už miesto bėgo ir dėl uosto kaimynystės.
„Uostas, būdamas greta, kėlė taršos ir triukšmo problemas ir žmonės natūraliai bėgo nuo jų tolyn – į šiaurę ir šiaurės rytus. Tas labai akivaizdžiai matėsi, kai aš dariau Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos analizę“, – kalbėjo urbanistas.
Kaip patikėti Klaipėda?
R. Kacevičius teigia, kad niekam nesikeičiant uostamiestyje proveržio artimiausius dešimt metų tikėtis būtų nerealu.
Jo nuomone, Klaipėda yra jaunas miestas ir būtent šią aplinkybę galima formuoti kaip vertingą savybę, traukiančią žmones.
„Reikia padėti gerus pamatus auginti miesto konkurencingumą ir, mano manymu, Klaipėdai reikia gryninti tą identitetą, rasti savo vertės pasiūlymą kažkokiais aspektais. Miestas yra gana jaunas, tai yra vertė, ją reikia iki galo išnaudoti“, – kalbėjo R. Kacevičius.
Klaipėdos patrauklumo kūrimas, anot jo, yra užduotis ir vietinei valdžiai, ir verslui, ir patiems gyventojams, tačiau daugiausiai svertų turi valdžia.
„Verslas turi tikėti verte savo pastangų, turi matyti prasmę kažką kurti, o čia jau grįžtame prie valdžios, kuri iš esmės turi užduoti toną, kai kuriose vietose padėti, kai kuriose – nemaišyti, nes verslas visada naudojasi galimybėmis, jeigu tik jų yra. O jeigu jomis nesinaudoja – tai arba jų nėra, arba verslas netiki miestu. Valdžia tam tikra prasme yra kaip organizacijos vadovas, kurio užduotis – parodyti tas galimybes arba jomis patikėti“, – nuomone dalijosi NT ekspertas.
Jo nuomone, nebūtina sekti kitų didmiesčių pavyzdžiais: „Gal nebūtinai reikia sekti Vilniumi, Kaunu, o ieškoti savo unikalios formulės.“
M. Pakalnio manymu, savivalda turi kurti sąlygas naujo ir patrauklaus būsto statyboms pačiame mieste.
„Tai ne tik statytojų, bet ir miesto valdžios pareiga, kad ir miesto planavimo dokumentai, ir pati politika būtų nukreipta į projektus, kuriančius būstą centre.
Pavyzdžiui, įstatymai nereikalauja, kaip įrengti pirmus gyvenamų būstų aukštus, todėl vystytojai daro garažus – taip pigiau, o Savivaldybės pareiga galėtų būti pareikalauti paskirčių, nuo kurių miestas gyvėja, todėl labai priklauso, kaip Savivaldybė tą politiką daro“, – teigė M. Pakalnis.
Bendruomenių asociacijos vadovas R. Kulikauskas sako, jog reikia išspręsti taršos problemas, pritraukti užsienio investicijas į gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, stiprinti aukštąsias mokyklas.
„Reikia aukštos pridėtinės vertės darbo vietų įkūrimo, o kad jos būtų, reikia užsienio investicijų ne į plastiko gamyklas, o į, pavyzdžiui, biotechnologijų bendroves – taip atsirastų žmonių su didele perkamąja galia.
Susijęs dalykas – stiprūs universitetai, ugdymo įstaigos, sukuriančios srautą žmonių, liekančių kurti ir dirbti tose įmonėse, jie puoš miestą arba suteiks jam tą judesį, gyvybingumą“, – kalbėjo R. Kulikauskas.
Gyventojai, anot jo, gali prisidėti nebent bendruomeniškumą skatinančiais renginiais kurdami patrauklių namų įspūdį.
Pasak R. Kacevičiaus, gyventojų galia didinant miesto patrauklumą – mažiausia.
„Jie daro taip, kaip jiems patogiausia, o šiuo metu Klaipėdos regione yra patogiausia gyventi už miesto, mieste jo gyventi nepriversi, patriotiškumo neįpūsi – gyvenk mieste, nes taip geriau tau ir tavo vaikams“, – sakė R. Kacevičius.
