„Šiuo metu daug kalbama apie poreikį finansuoti papildomas gynybos išlaidas. Ir minimi įvairūs mokesčių pakeitimai, PVM didinimas, lengvatų atsisakymas pelno mokestis, gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai. Bet mes siunčiame žinutę, kad reikėtų įvertinti ne tik papildomo gynybos finansavimo poreikį, bet ir tai, kad dėl kitų suplanuotų išlaidų gali atsiverti spragos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė G. Šimkus.
Visgi, anot LB valdybos pirmininko, nors sausio mėn. PVM surinkimo duomenys parodo, kad rizika egzistuoja, vasario duomenys parodys ar tokia prognozė pasitvirtins.
„Sausio mėn. duomenys jau parodo, kad rizika gali materializuotis. Bet iš vieno mėnesio neskubame daryti išvadų. Praeitų metų ketvirtą ketvirtį surinkimas buvo tokiame lygyje, kad negalėjome daryti panašaus apibendrinimo. Ar tai tęsėsi vasarį, tai matysime, bet rizika yra“, – aiškino jis.
G. Šimkus priminė, kad sumažėjusį PVM surinkimą nulėmė nukritusi infliacija.
„Infliaciniu periodu, kuris Lietuvoje buvo stiprus, PVM mokestinės pajamos, kurios priklausė nuo stipriai augusių galutinių prekių ir paslaugų kainų, padidėjo. Tai buvo labai akivaizdu 2022 m., o 2023 m. tas tempas dar šiek tiek krito“, – aiškino G. Šimkus.
Finansų ministerija vasario pradžioje paskelbė, kad 2024 m. sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 7,9 proc. mažiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.
Ministerijos duomenimis, per 2024 m. sausį iš PVM gauta 722,3 mln. eurų pajamų, tai yra 85,8 mln. eurų arba 10,6 proc. mažiau nei 2023 m. sausį.
