Bylefelde įsikūrusio prezervatyvų fabriko „Ritex“ įrenginiai barška, suslėgto oro vožtuvai švilpia, ore tvyro gumos kvapas. Čia kasmet pagaminama apie 100 mln. prezervatyvų.
Gamyba visiškai automatizuota, įmonė dirba trimis pamainomis, 24 valandas per dieną. Dabar – net šeštadieniais.
Liko du gamintojai
Vokietijoje prezervatyvas pakeitė piliulę kaip populiariausią kontracepcijos priemonę dar ir dėl to, kad vis daugiau moterų nutaria nevartoti hormoninių kontraceptikų.
„Ritex“ generalinis direktorius Robertas Richteris džiaugiasi: „Tai laipsniškas procesas teisinga kryptimi.“
Dauguma prezervatyvų gamintojų juos daro Malaizijoje, kur išgaunamas natūralus kaučiukas. Iš kadaise klestėjusios vokiečių prezervatyvų pramonės dar liko du gamintojai – „Mapa“ su prekės ženklu „Billy Boy“ ir „Ritex“.
Maždaug kas ketvirtas Vokietijoje naudojamas prezervatyvas dabar pagaminamas Bylefeldo fabriko cechuose.
63 darbuotojus turinčios šeimos įmonės apyvarta 2023 metais siekė 14,5 mln. eurų.
Per pandemiją – šuolis
Prezervatyvų rinka laikoma statiška. „Kontraceptikai – racionalus produktas“, – įsitikinęs R.Richteris. Jo nuomone, prezervatyvai perkami tikintis gero sekso, o ne dėl to, kad žmonėms patinka pats gaminys.
Bylefeldo fabriko generalinis direktorius negali daryti įtakos tam, kas vyksta vokiečių miegamuosiuose. Bet verslo rezultatų linijoje – kreivės, o ne tiesės.
Daug ką pakeitė pandemija – per pirmąjį karantiną stipriai padidėjo „Ritex“ gaminamo kontraceptiko pardavimas. Dabar tai grįžo į ankstesnį lygį.
„Koronaviruso pandemijos metu mūsų klientai tikriausiai turėjo daug laiko ir galimybių naudoti prezervatyvus“, – svarstė R.Richteris.
Buvo gėda net kalbėti
Jis į šeimos įmonę įsiliejo 2007 metais. Jau trys Richterių šeimos kartos pardavinėja prezervatyvus.
Anksčiau „Ritex“ tiekė savo gaminius degalinėms arba užpildydavo automatus tamsiuose naktinių klubų kampeliuose.
Net savininkų šeimoje prezervatyvų tema buvo gėdinga.
„Mano tėvas ir senelis apie tai beveik nekalbėjo, sakydavo, kad mes gaminame oro balionus“, – pasakojo R.Richteris.
Dabar generalinis „Ritex“ direktorius atvirai kalba apie seksą, prezervatyvus ir penių dydžius. „Tai prezervatyvų versle irgi svarbu“, – sakė R.Richteris.
Iš tikrųjų prezervatyvams galioja paprasta taisyklė – kuo mažesnis, tuo geresnis. Dėl to fabrikas, be įprasto dydžio, gamina ir mažesnius prezervatyvus. Jie turi subtilų pavadinimą 47.
„Rinkodaros požiūriu tai sudėtinga: pirmiausia klientas turi žinoti, ar jam reikia mažo prezervatyvo, tada tai pripažinti, o galiausiai norėti jį nusipirkti“, – aiškino R.Richteris.
Tik ne visi taip elgiasi – kur kas dažniau griebiama pakuotė su užrašu XXL. Psichologinis poveikis aiškiai nusveria tikrąją naudą. („Focus“, LR)
Iš Lietuvos keliauja į Rusiją
Lietuvoje prezervatyvai negaminami, o kiek jų sunaudojama, galima nuspėti pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamus eksporto ir importo rodiklius.
2021 metais buvo importuota 34,9 tonos prezervatyvų už 2,1 mln. eurų, 2022-aisiais – 52,3 tonos už 2,27 mln. eurų, pernai – net 86 tonos už 3,61 mln. eurų.
2021 metais eksportuota 30,66 tonos (vertė – 0,944 mln. eurų), 2022 m. – 38,5 tonos (1,1 mln. eurų), 2023 m. – 74,3 tonos (beveik 2,4 mln. eurų).
Daugiausia prezervatyvų importuojama iš Vokietijos. Tuo metu iš Lietuvos daugiausia jų eksportuojama į karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją.
Vien per šių metų sausį Rusijos kryptimi buvo eksportuota daugiau nei 4 tonos šių gaminių, kurių vertė siekė beveik 150 tūkst. eurų.
