Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių, jie 2024 m. sudarė 7,7 proc. visų šalies gyventojų, tuo metu 2022 m. šis rodiklis siekė 3,6 proc.
Daugiausiai užsieniečių (15,8 tūkst.) per 2023 m. atvyko iš Baltarusijos.
Anot ministerijos, augantis atvykstančiųjų srautas kelia grėsmę, darosi vis sunkiau užtikrinti asmenų kontrolę ir integracijos procesus.
VRM inicijuotomis pataisomis numatoma griežtinti reikalavimus įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, griežtinti jų įdarbinimo sąlygas, leisti dirbi tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, stiprinti užsieniečių buvimo kontrolę, teikti prioritetą aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pritraukimui.
Taip siūloma atsisakyti darbo rinkos testo ir trūkstamų profesijų sąrašo, tačiau leidimas laikinai būtų išduodamas tik jeigu nėra pasiekta kvota.
Norima, kad į į užsieniečių įdarbinimo kvotą būtų įtraukiami tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius.
Kvotą sudarytų iki 1,4 proc. ankstesnių metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų – apie 40 tūkst.
Kvota būtų netaikoma užsieniečiams, kurie pabaigė studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą Lietuvoje ir ketina dirbti Pataisos taip pat numatytų įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio.
Siūloma, kad teisę dirbti trumpalaikio buvimo metu turėtų tik užsieniečiai, kurie komandiruojami dirbti iš Europos Sąjungoje įsteigtos įmonės, plaukia su Lietuvos vėliava plaukiojančio laivo įgula, atvyksta į šalį ne ilgiau 3 mėn. per metus laikotarpiui ar užsiimti konkrečia teisėta veikla.
