Anot I.Pakarklytės, paskutiniais duomenimis, Rusijoje iš randamų viešųjų juridinių registrų veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių, tačiau manoma, kad jų yra gerokai daugiau. 2022 metais Rusijoje veikiančių įmonių pelnas sudarė apie 368 mln. eurų, grynasis pelnas siekė beveik 38 mln. eurų.
Parlamentarė svarsto, jog įstatymo pokyčiai galbūt paskatintų Rusijoje veikiančias lietuviško kapitalo įmones nutraukti veiklą, taip pat sudarytų geresnes sąlygas užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
„Ukrainos pergalė prieš agresorių yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesas, todėl įmonių, veikiančių minimose valstybėse ir teritorijose, dalyvavimas, sudarant sandorius su viešojo sektoriaus subjektais, kelia riziką nacionaliniam saugumui“, – pranešime cituojama I.Pakarklytė.
Įstatymo pataisomis politikė taip pat siūlo nustatyti papildomą kriterijų, kurį vertintų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Pasak jos, komisija priimtų sprendimą, ar viešuosiuose pirkimuose ketinantys dalyvauti verslai atitinka nacionalinio saugumo interesus.
„Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą bei kenkėjiškai veiklai Lietuvos atžvilgiu. Agresoriui mokesčius mokantys verslai negali tikėtis užsidirbti Lietuvos viešųjų pinigų“, – tikino I.Pakarklytė.
Šiems LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pokyčiams dar turės pritarti Seimas.
