Po vangokų 2023-iųjų metų Lietuvos ir Latvijos ekonomikoms prognozuojamas tegul ir ne itin didelis, tačiau atsigavimas. O daugiausia klaustukų lieka dėl Estijos ūkio.

Bendras visų trijų Baltijos valstybių ūkis neauga jau nuo 2022 metų pradžios. Tačiau pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius šalys suka skirtingais keliais.

Praėjusiais metais, palyginti su 2022-aisiais, Lietuvos BVP smuktelėjo 0,3 procento. Latvijos ekonomika krito ženkliau – 0,6 proc. Tuo metu Estijos BVP sumažėjo labai reikšmingai – net 3,5 proc.

Visose šalyse veikiantis bankas „Luminor“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika, įvertinus mokesčių augimo tikimybę, augs 2 proc., Latvijos – 1,2 proc., tačiau Estijos susitrauks 1 proc.

Remiantis „Citadele“ banko pateiktomis prognozėmis, Lietuvos ir Latvijos ekonomikų augimas gali siekti po 2 proc., o Estijos – geriausiu atveju iki procento.

– Jau dešimtmečius Estija buvo laikoma pirmaujančia Baltijos regione, abi kitos šalys tik lygiavosi į ją. Kas nutiko su Estijos ūkiu? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino.

– Estijoje tęsiasi recesija, tą rodo ir visi išankstiniai indikatoriai. Antai Lietuvos ekonominio aktyvumo indeksas jau atšoko į viršų ir lieka stabilus. Estai akivaizdžiai atsilieka – jų ekonominis aktyvumas lieka tokio lygio, koks buvo 2020-ųjų vasarą.

Priežasčių yra ne viena. Pirmiausia, Estijos gyventojų ir įmonių skolos santykis su BVP yra žymiai didesnis, nei Lietuvos ar Latvijos. Pradėjus kilti palūkanų normoms visi į tai reagavo labai jautriai.

Taip pat Estijos ekonomika labiau priklausoma nuo informacinių technologijų sektoriaus. Tai, žinoma, yra gerai, kadangi šis sektorius suteikia visam ūkiui teigiamą efektą. Tačiau kartu jis yra labai priklausomas nuo priėjimo prie pigaus kapitalo, o tokio šiuo metu nėra.

Trečioji priežastis – estų priklausomybė nuo Skandinavijos valstybių ir Suomijos. Tenykštės ekonomikos dabar atrodo irgi silpnai, ypač stringa nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai.

– Lietuvai ir Latvijai „Citadele“ numato augimą. Ar tai reiškia, kad blogiausia jau praeityje?

– Turime tikėtis, kad taip. Tačiau pavojų yra nemažai. Pavyzdžiui, Lietuvoje paslaugų sektoriaus lūkesčiai vasarį buvo prasčiausi per 43 mėnesius – nuo 2020-ųjų liepos. Manau, kad tai susiję su padėtimi transporto sektoriuje.

Europoje krito transportavimo paslaugų įkainiai, o kompanijų sąnaudos liko tos pačios, gal net šiek tiek išaugo. Todėl transporto ir logistikos įmonės pateko į kainų žirkles: savikaina lieka tokia pat, kaip anksčiau, bet pajamos mažėja.

Apskritai tiek Lietuvai, tiek Latvijai 2024-ieji bus ir iššūkių, ir galimybių metai. Šių valstybių ekonomikos primena suspaustas spyruokles, kurios bet kuriuo metu gali iššauti.

Tai priklauso nuo poros svarbių veiksnių. Pirmiausia, euro zonos ekonomika, atrodo, jau pasiekė dugną ir ima kilti. Mūsų regiono valstybėms tai reiškia, kad jos gaus daugiau užsakymų.

Antra, abiejose šalyse atlyginimai auga sparčiau nei kainos, o tai savo ruožtu didina vidaus vartojimą.

– Galbūt atsigaus ir Estijos ekonomika?

– Išankstiniai rodikliai rodo, kad Estijos ūkis dugną pasiekė tik dabar. Tačiau žymesnio atsigavimo galime tikėtis nebent antroje šių metų pusėje, jei Europos centrinis bankas sumažins bazines palūkanų normas.

Infliacija skiriasi

Kaip skelbia bankas „Luminor“, infliacija Lietuvoje ir Latvijoje reikšmingai sumažėjo – šių metų pradžioje nukrito žemiau euro zonos vidurkio ir tesiekė apie 1 proc. Tuo metu Estijoje infliacija augo iki 4,2 proc.

Taip nutiko dėl pridėtinės vertės mokesčio padidinimo nuo 20 iki 22 proc. bei kitų mokestinių ir administracinių sprendimų.

Tikimasi, kad šiais metais infliacija Lietuvoje ir Latvijoje bus mažesnė nei euro zonos vidurkis.

Vis dėlto Lietuvoje 2025 metais gali pasikartoti Estijos scenarijus, nes tikėtinas mokesčių padidinimas gali pašokdinti infliaciją iki 3 proc.

Blogiausia – nebūtinai praeityje: ekonomistas įspėja, kad Lietuvos laukia nemažai pavojų