Nerimas, kad infliacijos ir palūkanų normų šuolis gali sukelti pasaulio ekonomikos nuosmukį, kol kas netapo realybe. „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje – Lietuvos ekonomikos atsigavimo atgarsiai.

Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o prekių kainos esą buvo beveik pustrečio procento mažesnės nei prieš metus. Prognozuojama, kad šiemet šalies ekonomikos augimas bus bene sparčiausias Baltijos šalyse.

Daugėja gerų naujienų, sako „Swedbank“ ekonomistai. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų padidėti 1,8 proc. – ekonomikos augimas esą bus sparčiausias Baltijos šalyse. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tiek gyventojai, tiek įmonės infliacijos ir palūkanų normų šuolį išgyveno kone geriausiai Europos Sąjungoje (ES), o gyventojų lūkesčiai yra aukšto lygmens.

„Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra mažiausia ES, tuo pačiu metu vidutinio darbo užmokesčio augimas išlieka vienas iš sparčiausių ES. Šių metų darbo užmokesčio augimo prognozę padidinome iki 9,2 proc. Perkamosios galios augimas yra taip pat didžiausias ES, atsižvelgiant į tai, kaip didėja kainos ir atlyginimai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė N.Mačiulis.

Vieni kalbinti gyventojai teigia pastebintys, kad ekonominė padėtis mūsų šalyje gerėja, kiti to teigti neskuba.

[[ge:lrytas:lrytas:31464958]]

„Nežinau, iš kur jie paima tuos žodžius, kad gerėja. Man negerėja. Atlyginimas toks pats, o kainos didėja“, – sakė vienas vilnietis.

„Atlyginimai didėja, gal ir kainos didėja, bet procentiškai žmogui lieka šiek tiek daugiau“, – sakė dar viena praeivė.

[[ge:lrytas:lrytas:31461156]][[ge:lrytas:lrytas:31451212]]

„Kainos visada kyla, bet kažkaip prisitaikom. Ir atlyginimai kyla, tai kažkokio didžiulio skirtumo nejaučiame gyvenimo kokybėje“, – antrino jai kita.

„Kada nueini į kokį prekybos centrą, atrodo, kad visi labai gerai gyvena. Man atrodo, kad reikia truputį mažiau verkti“, – rėžė senjorė.

Apie gerėjančią ekonomikos būklę signalizuoja ir pramonės atsigavimas. Tačiau, ekonomisto teigimu, skirtumai tarp atskirtų pramonės šakų išlieka dideli.

„Aukštesnės pridėtinės vertės, elektronikos, vaistų, kai kurios maisto pramonės įmonės net ir pernai nepatyrė jokio nuosmukio, augimas buvo didžiulis. Bet yra ir tų, kurios labiau priklauso nuo darbo jėgos kainos arba nuo aukštų palūkanų normų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus“, – aiškino N.Mačiulis.

Nors ekonomika atsigauna, nerimą kelia geopolitinis neapibrėžtumas.

„Tokiomis aplinkybėmis įmonės stengiasi mažiau investuoti, atsargiau atsirinkinėja projektus ir elgiasi gerokai atsargiau, negu galėtų taikos ir ekonomikos augimo aplinkybėmis“, – kalbėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot ekonomistų, riziką verslui ir atskiriems sektoriams kelia ir aukštos palūkanų normos. Praeitą savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) paliko galioti bazines 4 proc. palūkanų normas, bet tikimasi, kad jas sumažins birželį.

„Prognozuojame, kad mažins keturis kartus. Metų pabaigoje bazinės palūkanų normos sumažės iki 3 proc. Žiūrint į tokią skurdžią euro zonos ekonomikos būklę, kai pramonės lygis žemiausiame lygyje per dešimt metų, kai vartojimas kritęs į 2019 metų lygį, matant, kad prekių kainos nedidėja, nėra priežasčių, dėl ko reikėtų slopinti ekonomikos aukštomis palūkanų normomis“, – įsitikinęs N.Mačiulis.

Pernai užimtumas Lietuvoje augo beveik 1,5 proc. Tam įtakos turėjo dėl imigracijos padidėjęs gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad šiemet užimtumas didės trečdaliu procento.

Lietuvos situacija – kone geriausia Europos Sąjungoje: „Reikia truputį mažiau verkti“