Verslas yra pasiruošęs mokėti už gynybą, tačiau įspėja: dalis įmonių gali pasitraukti iš Lietuvos

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įspėja, kad jeigu gynybos poreikiai bus finansuojami vien tik verslo mokesčiais, tai sukurs nepalankias sąlygas. Anot jo, priėmus tokius sprendimus, jau esantis šalyje verslas pradės galvoti apie pasitraukimą iš Lietuvos rinkos, o naujas nenorės į ją ateiti.

A.Romanovskis.<br>K.Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
A.Romanovskis.<br>K.Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Apr 29, 2024, 9:42 AM

„Ką kol kas girdime, kad tik verslas už tai tik ir susimokės. Ir verslas nuo pat pradžių sakė, kad esame pasiruošę susimokėti. Bet yra ir kita pusė, jeigu tie mokesčiai pasidarys tokie, kad dalis verslų pradės galvoti apie kitas jurisdikcijas, tai mes čia dvigubai pralošime“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iniciatyvą „4 procentai“, skatinančia gynybai skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) palaiko ne vien tik verslas, bet ir apie 50 tūkst. piliečių.

Taip pat, anot LVK prezidento, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas, kaip galimas finansavimo šaltinis, nebuvo pakankamai išdiskutuotas.

„Tai tokio mindžiukavimo jaučiama. Aš tai objektyviai sakyčiau, kad diskusija dėl GPM ir PVM baigėsi dar neprasidėjusi“, – tvirtino jis.

Taip pat, anot A. Romanovskio, keistas ir baiminimasis skolintis, ypač kai skola, išaugusi per pandemijos laikotarpį, šiuo metu yra susitraukusi. Jis pabrėžė, kad skolos lygis – siekiantis apie 38 proc. nuo BVP, laikomas tokiu žemu būtent tokiems atvejams, jog būtų galima pasiskolinti „gyvybiškai“ svarbiems tikslams.

„Mes pasiskolinome, užsidirbome daug pinigų, atidavėme skolas ir jokios tragedijos neatsitiko“, – teigė A. Romanovskis.

„Mūsų žemas skolos lygis reikalingas tam, kad kai yra gyvybiškai svarbus dalykas, jį panaudotum, bet ne šiaip „pravalgytume“. Gynybos finansavimas nėra tai“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda prieštarauja bet kokiam PVM didinimui ir mano, kad gynyba turėtų būti finansuojama kitomis priemonėmis.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos prieš keletą savaičių susijungė į iniciatyvą „4 procentai“.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.