Prezidento rinkimai atnešė krūvą į šalies vadovo postą kandidatuojančių politikų pažadų apie didesnes pensijas ir lengvesnį gyvenimą. Ekspertai juos vadina populistiniais – geresnė viešųjų paslaugų kokybė reikalauja didesnių mokesčių.

„Pagarba ateina su atsakomybės vykdymu ir ji turi būti užtarnauta. Tie, kurie prisiima atsakomybę paskirstyti ribotus išteklius, be abejonės, turi tai daryti atsakingai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Jis priminė Skandinavijos šalių pavyzdį, kuriose visuomenė pasitiki politikais, o mokesčiai tose šalyse taip pat yra aukštesni.

„Kai sakoma, kad valstybėje viešosios paslaugos gali būti kokybiškos nepaisant mokesčių, galbūt net siūlant juos mažinti, tai yra populistinis ir atsainus požiūris, manoma, kad rinkėjai nesupranta, kaip vyksta procesai,“, – apie šalies politikų baimę kelti mokesčius kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:31645248]][[ge:lrytas:lrytas:31747187]]

M.Lingė kritikos strėles leido ir į kolegų bandymus nutarti dėl būdų, kaip reikėtų didinti išlaidas gynybai – jis peikė diskusijas, kad trūkstamus kelis šimtus milijonų bus galima surinkti be mokesčių didinimo, pavyzdžiui, skolinantis ar perkant obligacijas.

„Tai yra naštos perkėlimas tiems patiems mokesčių mokėtojams, kurie turės padengti dar ir aptarnavimo kaštus“, – kalbėjo politikas.

Norime mažų mokesčių ir geros kokybės paslaugų

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškino, jog nepasitenkinimas viešųjų paslaugų kokybe Lietuvoje yra ne visada suprantamas.

„Mokesčių pajamos Lietuvos biudžete yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Su tais ribotais ištekliais reikia pasiūlyti ir ribotas paslaugas visuomenei. Mes ne kartą esame apie tai diskutavę, kad yra Lietuvoje tam tikra fiskalinė šizofrenija, kuomet mes norime labai daug kokybiškų ir nemokamų paslaugų iš valstybės, bet tuo pačiu metu norime turėti vienus mažiausių mokesčių ES“, – apie paradoksalius visuomenės norus kalbėjo ekonomistas.

Jis pridūrė, jog įvertinus dabartinius valstybės poreikius, pavyzdžiui, daugiau investuoti į energetikos infrastruktūrą ir pramonę, didinti krašto apsaugos finansavimą, sunku tikėtis, jog pavyks išvengti mokesčių didinimo, o tokie siūlymai, kaip šešėlinės ekonomikos mažinimas ar viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas – vargiai padės spręsti problemas.

„Šešėlis natūraliai mažėja, mes matėme pastarąjį dešimtmetį labai sumažėjusią šešėlinę ekonomiką, kad ir kaip ją matuotume. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, kai prieini prie to klausimo, atsiranda labai stipri opozicija, nes ką reiškia viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas?

Pavyzdžiui, viešas paslaugas teikiančių institucijų optimizavimas. Tai ar mes kalbėsime apie sveikatos apsaugą, ar mokyklų tinklą, pasipriešinimas dažnai būna labai didelis iš mažesnių bendruomenių“, – nuomonę, jog anksčiau ar vėliau šalyje reikės kelti mokesčius aiškino ekonomistas.

Įgyvendinti mokesčių reformą buvo nepalanku

Įgyvendinti mokesčių reformą Lietuvoje žadėjo jau kelios Seimo kadencijos, tiesa, M.Lingės teigimu, šios kadencijos parlamentarams tai padaryti buvo ypač nepalanku.

„Aplinkybės tikrai krito nepalankiai. Pandemijos laikotarpis, kada viskas buvo uždaroma, kai reikėjo įvairių kompensacijų, išmokų, nebuvo aišku, kaip viskas bus. Tokiu laikotarpiu ateiti su mokesčių paketu yra neadekvatus politinis sprendimas. Kai baigėsi šis etapas, prasidėjo karo etapas, kosminės energetinės kainos, vėl neaišku, kaip viskas bus“, – pastarųjų metų realijas priminė politikas.

Jis aiškino, jog jei ne ištikusios krizės, parlamentarai veikiausiai būtų pasistūmėję gerokai daugiau.

„Dabar, kai ji buvo pateikta praėjusių metų pavasarį, su kai kuriais įstatymais buvo pasistūmėta. Nekilnojamo turto įstatymui yra likęs paskutinis žingsnis, bet matome, kad tame paskutiniame žingsnyje politinę valią lemia rinkimų kalendorius“, – teigė M.Lingė.

Jis pridūrė, jog atsižvelgiama ir į pasikeitusią geopolitinę situaciją – didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas gynybai.

Parlamentaro nuomone, tokius klausimus, kaip mokesčių reforma, reikia spręsti politinio ciklo kadencijos pirmojoje pusėje, kai yra „mažiau išskaičiavimų“.

[[ge:lrytas:lrytas:31827529]]

Visuomenei reikia paaškinti

Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto, staiga didinti visus mokesčius, būtų klaida.

„Tuomet lauktų didelis visuomenės pasipriešinimas, ką matome kiekvienos reformos atveju. Kaip sakė Mindaugas Lingė, tokie sprendimai turėtų būti šiek tiek atsieti nuo politinio ciklo, tai yra, kuomet mes turime bent poros metų langą be rinkimų. Kitas labai svarbus sėkmės elementas yra susiejimas konkretaus mokesčio didinimo su nauda, kurią gaus visuomenė“, – aiškino N.Mačulis.

Šiuo metu Lietuvos biudžeto perskirstymas siekia apie 33 proc., ES vidurkis siekia šiek tiek virš 40 proc., o Šiaurės šalyse – apie 50 proc.

Tiesa, N.Mačiulio teigimu panašiai kaip Lietuva, mokesčius perskirsto Šveicarija, Airija, Singapūras, JAV – šiose šalyse daugelis viešųjų paslaugų yra mokamos.

„Toks modelis irgi galimas, bet tada reikia pasakius A, pasakyti ir B: liekama prie mažesnių mokesčių sistemos su daug mokestinių lengvatų ir išimčių, bet nelieka įsipareigojimo teikti nemokamas paslaugas“, – kalbėjo ekonomistas.

Tiesa, Lietuvoje toks modelis prieštarautų Konstitucijai.

Nepagarba mokesčių mokėtojams

N.Mačiulis įsitikinęs – politikų pažadai gerinti paslaugų kokybę Lietuvoje, pavyzdžiui, didinti pensijas ir tuo pačiu žadėti, kad nebus didinami mokesčiai, demonstruoja nepagarbą mokesčių mokėtojams.

„Rinkėjai tą turėtų išgirsti. Jeigu pasiūlymas yra matematiškai nelogiškas, tiesiog neįmanomas, tai ko vertas toks kandidatas, kuris tiesiog pataikauja ir tikisi, kad kažkas juo patikės“, – retoriškai svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, įvairios diskusijos dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo rodo, jog gyventojai nėra nenusiteikę mokėti mokesčių, tačiau reikia parinkti tokius, kurie mažiausiai kenktų valstybės ekonomikai.

„Aš asmeniškai galvoju, kad labai svarbus krašto apsaugos komponentas yra švietimas. Pavyzdžiui, tai, kad ketvirtadalis moksleivių, o kai kuriose mažesnėse toliau esančiose mokyklose ir daugiau negu ketvirtadalis, nepasiekia minimalių gebėjimų. Tokia visuomenė yra labai nesaugi, nes būtent tuomet ją labai lengva skaldyti iš vidaus“, – į vieną iš visuomenės bėdų dūrė N.Mačiulis.

Jo nuomone, investicijos į švietimą turi būti didelės, nes tik tokiu būdu pavyks išvystyti kritinį visuomenės mąstymą, šalyje nebebus taip lengva veikti išorinėms propagandinėms jėgoms.

„Tai, kad mes esame pažeidžiami, rodo daugybė rodiklių: moksleivių gebėjimų rezultatai, labai dažnai gyventojai pakliūna į sukčių pinkles ir atiduoda savo santaupas“, – kalbėjo ekonomistas.

Užsienio investicijos - svarbu

N.Mačiulis pabrėžė, jog mokesčių reforma Lietuvoje negali atbaidyti užsienio investuotojų.

„Labai populiaru sakyti, jog reikia didinti pelno mokestį, o ypač didelėms įmonėms. Tai yra labai trumparegiškas sprendimas, nes mūsų saugumo garantas yra turėti daug tiesioginių užsienio investicijų – kuo daugiau Vakarų valstybių, JAV, Vokietija čia investuos į gamyklas, į paslaugų centrus, tuo tai yra didesnis saugumas, nes tuomet tos valstybės netiesiogiai yra suinteresuotos saugoti čia investuotą kapitalą“, – aiškino N.Mačiulis.

[[ge:lrytas:lrytas:31827528]]

Jo teigimu, sukūrus tokią mokestinę aplinką, kuri atbaidytų stambias įmones, sukuriančias daugiausiai ir geriausiai apmokamų darbo vietų, atveriančias eksporto rinkas, bus labai sunku finansuoti krašto apsaugą ir visas kitas viešąsias paslaugas.

„Tokie mokesčiai kaip tiesiog bazinio PVM tarifo padidinimas, simbolinis nekilnojamojo turto mokestis, jie mažiau kenkia investicinei aplinkai, mažiau slopina ekonomikos augimą“, – tikino N.Mačiulis.

Demokratijos kai kur gali būti per daug

Anot N.Mačiulio, didžiausia politikų bėda – nesugebėjimas sukaupti valią ir priimti sprendimus.

„Demokratijos kai kuriose vietose gali būti per daug, tai užkerta kelią efektyviam sprendimo priėmimui, ypač, kai tą reikia padaryti greitai, pavyzdžiui, kai reikia padidinti krašto apsaugos finansavimą“, – teigė ekonomistas.

Jo nuomone, Vyriausybėje ir Finansų ministerijoje yra ekspertų, kurie supranta, kokie yra geros mokesčių sistemos principai, kaip jie yra įgyvendinami ir ko labiausiai trūksta Lietuvos mokesčių sistemai, tačiau sprendimams trūksta ryžto.

„Idėjai visi pritaria iki tol, kol neparuošiamas įstatymas“, – kalbėjo N.Mačiulis.

[[ge:lrytas:lrytas:31827569]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Nerijus Mačiulis: „Lietuvoje yra tam tikra fiskalinė šizofrenija“