Po 10 mėnesių trukusių derybų pagaliau pasirašyta sutartis su Vokietijos karinės pramonės milžinu „Rheinmetall“.

Dabar svarbiausiu klausimu lieka ar pavyks susitarti su Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universitetu dėl 340 hektarų ploto sklypo netoli Baisogalos perleidimo, kur turėtų būti pastatyta amunicijos gamykla.

„Noriu išsakyti viltį, kad šitos derybos netruks ilgiau negu derybos su pačiu „Rheinmetall“. Tikiuosi, kad visi žiūrėsime atviromis akimis ir valstybei svarbus projektas galės prasidėti kuo greičiau. Dar daugiau – Vyriausybė siūlo tikrai kompensacinius mechanizmus ir kitą žemę, tad tikiuosi, kad universitetas bendradarbiaus“, – žurnalistams sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Universitetas sprendimą dėl sklypo perleidimo „Rheinmetall“ ketina svarstyti kitą savaitę neeiliniame tarybos posėdyje.

[[ge:lrytas:lrytas:32194071]]

Į amunicijos gamyklą Lietuvoje įmonė „Rheinmetall“ investuos daugiau nei 180 mln. eurų, bus sukurta pusantro šimto naujų darbo vietų.

Viliamasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje, tačiau kada galėtų prasidėti statybos – neaišku.

„Viskas priklauso nuo sprendimų. Taip, investicijų sutartis pasirašyta ir jeigu pavyks greitai ir sklandžiai priimti sprendimus dėl sklypo, tai tie visi procesai gali prasidėti dar šiemet. Bet kol nėra tų sprendimų, kažką pažadėti yra tikrai anksti“, – teigė ministrė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Rytų Vokietijos ekonomikos forumo metu, kuriame dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė, pareiškė, kad NATO deda visas pastangas į rytinio flango stiprinimą, o Vokietija yra pasirengus ginti kiekvieną kvadratinį NATO teritorijos centimetrą nuo išpuolių.

[[ge:lrytas:lrytas:31912120]][[ge:lrytas:lrytas:32192902]]

Vyriausybė pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, kuris artimiausiais metais leis padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pakete kol kas nėra siūlymo įvesti 10 proc. mokestį daliai draudimo sutarčių.

„Šiandien teikiamame įstatyme yra kitos gynybos fondo dedamosios – pelno mokesčio dedamoji, akcizų įstatymo pakeitimai, kurie galėtų generuoti didelę dalį gynybos fondo pajamų“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti ir didinat akcizus alkoholiui, tabakui, taip pat nustatyti vadinamąją 6 centų už litrą saugumo dedamąją visam kurui.

„Tai kirs per kišenes, nes daugelis žmonių vairuoja ir patiria šias išlaidas ir tai taip pat turės poveikį plačiau, nes kuras taip pat yra daugumos prekių ir paslaugų savikainos“, – siūlymą kritikavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pratęsiant bankų solidarumo įnašą metams tikimasi papildomai surinkti 60 mln. eurų, šis siūlymas jau svarstomas Seime.

„Nėra situacija juoda ir balta. Labai aiškūs yra gynybos finansavimo poreikiai, iš kitos pusės buvo laikinasis solidarumo įnašas, dabar kalbama apie jo pratęsimą, bet, deja, tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis ir ateityje reikės rasti ir kitų būdų“, – sakė G.Šimkus.

Visas Gynybos fondo paketas pritarus Seimui įsigaliotų nuo kitų metų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jau 2025 metais į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 300 mln. eurų.

„Rheinmetall“ jau netrukus įsikurs Lietuvoje: ar dėl sklypo prie Baisogalos neteks derėtis ilgiau negu su vokiečiais?