Teismo nurodymas kitaip skaičiuoti statybininkų uždirbtus pinigus sujaukė renginių planus kitąmet Lietuvos kultūros sostine tapsiančiuose Druskininkuose ir sukėlė tikrą sumaištį statybų versle.

Lietuvos kultūros sostine 2025 metais tapsiantys Druskininkai koncertus ir daugybę kitų renginių planavo naujuose Kultūros ir kongresų rūmuose.

Rūmai su modernia koncertų ir konferencijų sale duris turėjo atverti kitų metų pavasarį, tačiau atidarymo ir renginių juose teks palaukti.

Kultūros ir kongresų rūmų statybas sustabdė Aukščiausiasis teismas (AT), pastatą statančios bendrovės „Kaminta“ ir Druskininkų savivaldybės sutartį pripažinęs niekine ir negaliojančia.

[[ge:lrytas:lrytas:31065531]][[ge:lrytas:lrytas:31102860]]

Įvertino ir politikai

Nors dėl savivaldybės paskelbtame konkurse dalyvavusių bendrovių ginčų projektas kartais strigdavo, AT rūmų statybos darbus sustabdė jiems visai artėjant prie pabaigos. Statytojams liko tik užbaigti vidaus apdailos darbus.

Baigiamus statyti kultūros rūmus jau apžiūrėjo Seimo Kultūros komiteto nariai ir Vyriausybės atstovai.

Tačiau kol politikai džiaugėsi Druskininkuose atsiradusiu kultūros objektu, teismai aiškinosi, kas galėjo ar negalėjo jį statyti.

Laimėtojus apskundė

Savivaldybės skelbtame tarptautiniame konkurse antrąją vietą užėmusi bendrovė „Infes“ teismams bandė įrodyti, kad jį laimėjusi bendrovė „Kaminta“ užsakovams pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją ir finansinę padėtį.

„Infes“ įrodinėjo, kad konkursą laimėjusios bendrovės trejų pastarųjų finansinių metų vidutinės metinės pajamos turėjo būti gautos iš jos pačios atliktų pastatų statybos darbų, o ne iš tų, kuriuos atliko subrangovai.

Viešųjų pirkimų tarnyba dėl šio konkurso neturėjo jokių priekaištų, o „Infes“ skundą išnagrinėję Kauno apygardos ir Apeliacinis teismai nusprendė, kad konkursas buvo įvykdytas ir sutartis pasirašyta be pažeidimų.

Tačiau AT savivaldybės sutartį su „Kaminta“ pripažino negaliojančia ir sukūrė naują teismų praktiką, kuri nustebino tiek viešųjų pirkimų specialistus, tiek teisininkus.

„Ūžia visas statybų sektorius ir ūžia konkursus skelbiančios įstaigos, o Viešųjų pirkimų tarnyba sulaukia vis daugiau klausimų, kaip skaičiuoti ir kaip teisingai nurodyti pajamas“, – dėl AT sprendimo kilusią sumaištį apibūdino teisininkai.

Nežinojimas – ne melas

Kauno apygardos ir Apeliacinis teismai konstatavo, kad „Kaminta“ atitiko konkurso reikalavimus, nes deklaravo pajamas iš statybų veiklos, į kurias įtraukė ir tokias pajamas, kurias gavo kaip generalinė rangovė už subrangovų atliktus statybos darbus.

Remdamasis Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) praktika, AT konstatavo, kad siekdama įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą bendrovė negalėjo deklaruoti pajamų, gautų už darbus, kuriuos atliko ne ji pati, o subrangovai.

[[ge:lrytas:lrytas:32507542]]

AT nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės skelbtame konkurse dalyvavusi „Kaminta“ užsakovei neteikė melagingos informacijos. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad iki šiol nebuvo AT išaiškinimų, susijusių su ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimo vertinimu.

Nors AT nenustatė, kad bendrovės „Kaminta“ teikta informacija dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams buvo melaginga, vis dėlto nutarė, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai.

Todėl sutartį tarp statytojų ir kurorto savivaldybės teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Kliūtis – prieš šventes

„Apmaudu, kad nauja teismų praktika ir vėl kuriama Druskininkams“, – kalbėjo kurorto meras Ričardas Malinauskas, apie AT sprendimą stabdyti Kultūros ir kongresų rūmų statybą sužinojęs kitos šventės – Druskininkų 230-ojo gimtadienio – išvakarėse.

Kultūros ir kongresų rūmų užbaigimas buvo svarbus kitoms progoms: 2025-aisiais Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine, o renginių ciklu „Čiurlionio paliesti“ minės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines.

„Kultūros ir kongresų rūmai buvo geidžiamiausias projektas tiek Druskininkų gyventojams, tiek ir kurorto svečiams. Bet į viešąjį interesą, kurį taip mėgsta ginti prokurorai, šį kartą buvo nusispjauta“, – piktinosi R.Malinauskas.

Planus kūrė dešimtmetį

Kurorto meras pasakojo, kad vien Kultūros ir kongresų rūmams tinkančio pastato paieškos ir projektų derinimas užtruko maždaug dešimtmetį: „Kad įgyvendintume šį projektą, teko daug dirbti, nes lėšos buvo skirtos renovacijai, o renovuoti nebuvo ko, nes kultūros centro Druskininkuose nėra buvę – renginiams skirtas sales turėjo tik kai kurios sanatorijos.“

Naujieji Kultūros ir kongresų rūmai statomi buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje.

Daugiau nei 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto, beveik 2000 žiūrovų vietų turintis kultūros centras išsiskirs universalumu ir galės būti lengvai pritaikomas įvairių meno rūšių renginiams ir konferencijoms.

Organizuojant didelius renginius visos trys centro salės vaizdo projekcijų ir įgarsinimo transliacijomis bus sujungtos į vieną didelę erdvę.

Bylinėjimasis gali užsitęsti

R.Malinausko teigimu, sutartis dėl rūmų statybos darbų baigimo buvo sudaryta su mažiausią kainą pasiūliusiu rangovu.

[[ge:lrytas:lrytas:32507461]]

Konkursą laimėjusi bendrovė „Kaminta“ pasiūlė užbaigti Kultūros ir kongresų rūmų statybą už 16,2 mln. eurų, 1,4 mln. eurų mažesne kaina, nei siūlė antroji konkurso dalyvė bendrovė „Infes“.

Statybos bendrovių ginčus iš naujo nagrinės Kauno apygardos teismas.

„Jei byla vėl keliaus po visų instancijų teismus, viskas gali užtrukti tiek, kiek nacionalinio stadiono statybos Vilniuje. Ir ne dėl to, kad mes nežinome, ko norime, o dėl teismų sprendimų“, – kalbėjo Druskininkų meras.

Kylant Kultūros ir kongresų rūmams kartu turėjo būti formuojamas ir apželdinamas jų prieigose esantis parkas. Statyboms netikėtai užtrukus kurorto savivaldybė žada keisti planus ir parką sutvarkyti anksčiau.

Šiame parke turi stovėti skulptūra, skirta poetui Justinui Marcinkevičiui. Ji bus pagaminta jau šių metų pabaigoje.

Užkliuvo teniso aikštynas

AT sprendimas stabdyti Kultūros ir kongresų rūmų statybą – jau ne pirmas teisėsaugos akibrokštas kurortui artėjant svarbiems renginiams.

2021 metais, prieš Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, prokurorams užkliuvo naujas teniso aikštynas, kuris ir buvo statomas tam, kad jame galėtų būti rengiamos varžybos.

Tačiau likus pusmečiui iki šio renginio prokuratūra paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus statybos darbus, nors jie jau artėjo į pabaigą.

Viešąjį interesą neva gynusiems prokurorams Druskininkų apylinkės ir Kauno apygardos teismai išaiškino, kad sporto objektas kurortui suteiks naudos, o ne padarys žalos.

Visi prokurorų priekaištai buvo atmesti, bet viskas pasikeitė, kai byla pasiekė AT. Šio teismo teisėjai nutarė, kad teniso aikštynas šalia Druskininkų aerodromo stovėti negali, o byla vėl buvo išsiųsta į žemesnės instancijos teismus.

Iš pirmų lūpų

Marius Endzinas

Advokatas

„Šis AT išaiškinimas į viešųjų pirkimų procedūras įlies daugiau painiavos nei aiškumo. Teismas pasakė, ką reikia daryti, bet taip ir nepaaiškino, kaip bendrovėms reikia skaičiuoti savo pajamas ir kokiais duomenimis jas pagrįsti.

Teismas šiek tiek supainiojo sąvokas: pajamos yra buhalterijos, o ne statybų rangos sąvoka. Jos iš esmės neskirstomos į uždirbamas savomis ar ne savomis jėgomis: visos pajamos, kaip įmonės naudos padidėjimas, yra jos pačios pajamos, net jei daliai jų uždirbti buvo samdomi subrangovai.

Šis teismo sprendimas paliko daug neatsakytų klausimų. Tam, kad įmonė pastatytų statinį, pirmiausia reikia medžiagų ir paties darbo. Įmonė nuperka medžiagas ir atlieka darbą. Teismas sako, kad vertinti galima tik savo jėgomis atliktą darbą, bet įmonė pajamas gavo už galutinį rezultatą. Tai ar vertinant savo jėgomis atliktą darbą reikia minusuoti medžiagas?

Neaišku, ir kaip vertinti gautą pelną. Jei įmonė dirbo be subrangovų, jai kainavo darbuotojai, medžiagos, bet liko pelnas – savo jėgomis gautos pajamos. Bet jei įmonė dirbo su subrangovais, kaip bus su pelnu? Tarkime, aš esu generalinis rangovas – subrangovas padarė darbų už 1000 eurų, bet galutiniam užsakovui juos pardaviau už 1100 eurų, 100 eurų yra mano pelnas.

Jie liko mano kišenėje, bet ar aš galiu sakyti, kad tai mano pinigai? Bet kuriuo atveju nuo šiol, kai pirkimo dokumentuose bus nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti tam tikro dydžio metines pajamas, tiekėjai privalės pagrįsti, kad tas pajamas gavo savo jėgomis.

Suklydę ir netiksliai deklaravę iš konkrečios srities gautas pajamas verslininkai nuo šiol rizikuos patekti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašus. Reikia tikėtis, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks bent jau rekomendacijas, kaip taikyti šį naują kvalifikacijos reikalavimą.“

Po akibrokšto iš teismo – griuvę planai dėl renginių ir statybų versle kilusi tikra sumaištis (1)