Po sunkios ligos mirusio turtuolio Raimondo Karpavičiaus brolis Henrikas Karpavičius stumiamas nuo Marijampolės pieno konservų gamyklos vairo.

Tęsiantis mūšiui dėl milijonieriui R.Karpavičiui priklausiusios verslo imperijos ir kito turto jo brolis patyrė jau ne pirmą smūgį.

2022 m. pabaigoje H.Karpavičių teismas nušalino nuo turto administratoriaus pareigų po to, kai jis įsivėlė į interesų konfliktą.

O šių metų liepos 29 dieną naujai išrinkta „Marijampolės pieno konservų“ (MPK) valdyba nutarė pakeisti bendrovės generalinį direktorių.

[[ge:lrytas:lrytas:33288744]][[ge:lrytas:lrytas:33302102]]

Keisti bendrovės valdybą neseniai leido Lietuvos apeliacinis teismas, kuris panaikino Klaipėdos apygardos teismo šį pavasarį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo gamyklų vairą H.Karpavičius perėmė mirus broliui R.Karpavičiui.

90 procentų MPK akcijų valdo bendrovė „Karpis“, o kitą dalį – estų įmonė.

Pernai MPK veikė nuostolingai, o dar anksčiau sklido kalbos, kad neatsiskaitoma su pienininkais, nors vadovas tai neigė.

H.Karpavičius prieš pusantrų metų „Lietuvos rytą“ tikino, kad jo vadovaujama bendrovė „vykdo įprastinę veiklą ir visus veiklos klausimus sprendžia su pieno tiekėjais bei kitais kontrahentais (sutarties šalimis. – Aut.) tiesiogiai.

Jokių įmonei neįprastų pokyčių nėra“.

Šią savaitę su juo susisiekti nepavyko, o MPK darbuotojai prasitarė, kad H.Karpavičius nuo liepos 29 dienos esą turi nedarbingumo pažymėjimą.

„Jis tokiu būdu gali vilkinti dokumentų perdavimą, bet tuo nieko nelaimės.

Vienas iš darbų, kurio pirmiausia turėtų imtis naujas MPK vadovas, – pasirūpinti, kad būtų atliktas finansinis auditas“, – teigė gerai informuotas šaltinis.

Įtarė tyčinį bankrotą

Pokyčiai bręsta ir Lukšių pieninės vadovybėje. Įmonė, kurios vienintelis akcininkas yra MPK, šiuo metu yra restruktūrizuojama ir ieškoma investuotojų, kurie įsigytų dalį turto.

Prieš tai Lukšių pieninei, kurią išgarsino sūriai „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcija, siekta paskelbti bankrotą.

Verslo pasaulio užkulisiuose buvo svarstoma, ar bankrotas nėra tyčinis.

Nemokumo administratorius Gintaras Adomonis tada „Lietuvos rytui“ teigė, kad dėl bankroto proceso neteisminiu būdu kreipėsi įmonės direktorius Genadijus Butkus, esą pasitaręs su kreditoriais.

„Mes dirbame, vis dar gaminame sūrius“, – šią savaitę patvirtino Lukšių pieninės darbuotojai.

Turtą jau pardavinėja

Bendrovė „Karpis“, kurios ilgametis vadovas buvo R.Karpavičius, dar valdo Vilniuje įsikūrusią logistikos įmonę „Ferogama“, Ukrainoje esančią „Vitaut“, Šveicarijoje registruotą „Dairy Trading LCC“.

Marijampolėje įsikūrusiai gamyklai priklausė Širvintų pieninė, kurios nekilnojamasis turtas jau yra parduotas.

Buvo bandoma parduoti ir logistikos bendrovės „Ferogama“ turtą, tačiau „Lietuvos rytui“ apie tai paskelbus pardavimas buvo sustabdytas.

[[ge:lrytas:lrytas:33470984]]

Taip pat buvo siekiama perleisti Ukrainoje esančios „Vitaut“ akcijas asmenims, su kuriais buvo bendraujama per tarpininkus.

„Vitaut“ pardavimo sandoris sužlugo po to, kai apie jį „Lietuvos rytui“ prabilo tarpininkai, kurie bendravo su H.Karpavičiumi. Jie papasakojo ir apie vykusius užkulisinius susitarimus.

Milijonieriui R.Karpavičiui priklausė ir Tenerifėje esančios įmonės. Viena jų valdė ten veikusią gamyklą, kuri sutirštintu pienu aprūpindavo Kanarų salų viešbučius.

Kodėl delsiama registruoti?

Registrų centras patvirtino, kad liepos 29 dieną gavo prašymą įregistruoti MPK vadovo, valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimus.

Tačiau kol kas Registrų centras delsia tai daryti – esą todėl, kad „buvo nustatyti trūkumai, o įmonė yra informuota apie juos ir terminus jiems pašalinti“.

Paprašius paaiškinti, kokie konkrečiai trūkumai buvo nustatyti, Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Bumblytė atsiuntė tokį

atsakymą: „RC sprendimą neįregistruoti MPK vadovo, valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimo didžia dalimi nulėmė ir tai, kad tarp suinteresuotų šalių tebevyksta ir nėra pasibaigę teisminiai ginčai, turintys įtakos tinkamam jų teisių įgyvendinimui.“

„Lietuvos ryto“ žiniomis, MPK valdyba buvo pakeista per akcininkų susirinkimą, kai jį sušaukti leido teismas.

Likus kelioms dienoms iki akcininkų susirinkimo viename naujienų portale pasirodė straipsnis, pažymėtas kaip reklama. Jame buvo giriamas H.Karpavičius ir šaipomasi iš bendrovės „Karpis“, kuri yra pagrindinė MPK akcininkė, vadovės.

Apsaugos priemonės galios iki mūšio pabaigos

Visam turtui, kurį mirdamas 2019 m. paliko 61 metų R.Karpavičius, yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jos galios tol, kol nesibaigs ginčai dėl 120 milijonų eurų vertės palikimo.

Pagal testamentą, kurį yra užginčijęs velionio sūnus Rokas Karpis, pusė verslo yra palikta H.Karpavičiui. Kita turto dalis yra užrašyta antrai milijonieriaus žmonai Aistei Karpavičienei.

Civilinę bylą dėl užginčyto testamento Aukščiausiasis teismas yra grąžinęs nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teisme vyksta procesas dėl viso palikto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, bet jis yra sustabdytas. Šiame procese ieškovė yra pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė.

Mūšis dėl milijonieriui R. Karpavičiui priklausiusios verslo imperijos tęsiasi – brolis sulaukė dar vieno kirčio