Pranešimų apie uždaromas siuvimo įmones ar bent dalies tokių įmonių darbuotojų atleidimus šiais metais daugiau nei įprastai.

Pati naujausia žinia pasklido praėjusios savaitės viduryje: Kazlų Rūdoje veikianti kojinių siuvimo įmonė „Sparta Textile“ Užimtumo tarnybą informavo atleidžianti 44 darbuotojus iš 173. Uždarant bendrovės padalinį Vilniuje, darbuotojų atliekama darbo funkcija tapo perteklinė.

Kone prieš metus kalbinta Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinė direktorė Gytė Bėkštienė vylėsi, kad sunkusis etapas 2024-aisiais baigsis.

Deja, tačiau aprangos ir tekstilės pramonės sektorius vis dar susiduria su besitęsiančiais sunkumais.

[[ge:lrytas:lrytas:33041810]]

Užimtumo tarnybos duomenimis, grupės darbuotojų atleidimų siuvimo įmonėse 2022 m. sulaukta iš 4 įmonių (įspėti 148 darbuotojai), 2023 m. – iš 8 įmonių (įspėti 179 darbuotojai), kai iš jų 5 įmonės Užimtumo tarnybą apie grupinius atleidimus informavo per paskutinį 2023-ųjų pusmetį.

Šių metų skaičiai – dar skausmingesni: per septynis 2024-ųjų mėnesius tokius pranešimus pateikė 9 įmonės (įspėti 370 darbuotojų).

[[ge:lrytas:lrytas:32249329]][[ge:lrytas:lrytas:32068058]][[ge:lrytas:lrytas:32830685]][[ge:lrytas:lrytas:32506806]]

Nuo 2019 m. dažniausios tokių sprendimų priežastys – darbo organizavimo pakeitimai ir bankrotas.

„Keičiasi tiekimo grandinės, keičiasi teikiamų paslaugų paklausa, mažėja atitinkamo asortimento prekių poreikis, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. –

Kai pranešimuose apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus darbdaviai nurodo atleidimo priežastį „darbo organizavimo pakeitimai“ arba „darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla“, dažniausiai tai rodo, kad iš užsakovų pusės sumažėjusi paslaugų ar prekių paklausa“.

Dar truputis skaičių. Štai kaip „Sodros“ duomenimis keitėsi apdraustųjų, priskiriamų siuvėjų grupei statistika: 2021 m. gegužę – 8280 žmonių, 2022 m. gegužę – 8461 žmogus, 2023 m. gegužę – 7607 žmonės, 2024 m. gegužę – 6790 žmonių.

Sunkumai nedingo

„Aprangos ir tekstilės pramonės sektorius vis dar susiduria su besitęsiančiais sunkumais: sumažėję užsakymų kiekiai, išaugusios bankų paskolų palūkanos, geopolitinė situacija ir karo įtaka, padidėję energetikos kaštai bei darbuotojų – ypač siuvėjų – trūkumas.

Šios problemos lemia įmonių bankrotus ir masiškus darbuotojų atleidimus“, – komentavo LATIA generalinė direktorė G.Bėkštienė.

[[ge:lrytas:lrytas:33603232]]

Bankrotą teko skelbti ir atleisti 115 darbuotojų asociacijos narei UAB „Kauno Baltija“. Dar 51 žmogus neteko darbo bankrutavus UAB „Rožė“.

Pašnekovė vardijo problemas, su kuriomis susiduria tiek didelės, tiek mažos įmonės. Keičiasi vartotojų įpročiai: mažėja perkamoji galia, daugėja dėmesio tvarumui ir mažesniam vartojimui. Ateities perspektyvos drabužių pramonėje siejamos su tvarumu, žiedine ekonomika, kokybiška gamyba ir inovatyviais tekstilės gaminiais.

„Tik didelių įmonių įsipareigojimai didesni, juolab jeigu turi finansinių įsipareigojimų bankams“, – portalui lrytas.lt kalbėjo G.Bėkštienė.

Remiantis Europos aprangos ir tekstilės konfederacijos „Euratex“ duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį gamyba ir apyvarta Europoje mažėjo, padėtis darbo rinkoje irgi pablogėjo.

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu ES importas buvo išaugęs, o užsienio prekyba per metus dar labiau sumažėjo.

„Prekybos nuosmukis apėmė daug ES šalių. Tekstilės pramonė vis dar kenčia nuo sumažėjusios paklausos, užsakymų trūkumo ir nekonkurencingų energetikos sąnaudų. Šie veiksniai akivaizdžiai neigiamai veikia tikėtiną ES tekstilės bei aprangos pramonės atsigavimą“, – minėjo LATIA generalinė direktorė.

Grįžta pas Azijos gamintojus

Jai antrina „Utenos trikotažo“ vadovė Nomeda Kaučikienė.

„Tekstilės pramonė visoje Europoje susiduria su rimtais iššūkiais. „Utenos trikotažas“ nėra išimtis“, – sakė ji portalui lrytas.lt.

Pavyzdžiui, vien drabužių importas į ES pirmąjį šių metų ketvirtį krito 14 procentų. Šis skaičius, anot N.Kaučikienės, įrodo, kad europiečiai gerokai mažiau vartoja, o tai atsiliepia ir gamintojų rezultatams.

[[ge:lrytas:lrytas:33581186]]

Daugiausiai dėl makroekonominių priežasčių ir siekdami mažesnių sąnaudų kai kurie klientai grįžta pas Azijos gamintojus, kurie nukonkuruoja europiečius pigia darbo jėga. Tad „Utenos trikotažas“ aktyviai ieško naujų klientų, kurie linkę turėti kokybiškai dirbantį partnerį arčiau namų.

Apie vis dar prastėjančią situaciją tekstilės sektoriuje kalba Italija, kurioje gaminami daugelis žinomiausių prekių ženklų gaminių. Čia ketvirtadalio gamintojų pardavimai krito daugiau kaip 20 procentų. Tuo tarpu statistika rodo, kad Indijoje gamybos užsakymai išaugo beveik 40 proc., o Vietname – 25 procentais.

Pašnekovės teigimu, sektorių taip pat veikia sezoniškumas – įprastai metų pradžioje užsakymų sulaukiama mažiau, tačiau antrąjį pusmetį praradimai kompensuojami, nes klientai ruošiasi naujam kitų metų sezonui ir didina pirkimus. Tą įrodo ir dabartinė padėtis įmonėje – iki Naujųjų „Utenos trikotažas“ užsakymų turi pakankamai.

Krito daugiau nei trečdaliu

Pirmąjį metų pusmetį „Utenos trikotažo“ įmonių grupė pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų už 7,4 mln. eurų. Tai 36,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai pardavimai siekė 11,6 mln. eurų. Daugiau nei 80 proc. pagamintos produkcijos bendrovė eksportavo į Vakarų Europos šalis, didžiausia eksporto kryptimi išlieka vokiškai kalbančių šalių regionas.

Sudėtingiausias šiemet pirmasis ketvirtis, pasak „Utenos trikotažo“ vadovės, ypač paveikė pusmečio rezultatus.

Lyginant su pirmuoju 2023 m. pusmečiu, „Utenos trikotažo“ įmonių grupės didžiausio pardavimų segmento – užsakomųjų trikotažo gaminių – pardavimai šiemet sumažėjo 41,6 proc. iki 5,3 mln. eurų, nuosavų prekių ženklų – 8,7 iki 1,08 mln. eurų.

„Utenos trikotažo“ įmonių grupė pusmetį užbaigė su 2,3 mln. eurų nuostoliu prieš apmokestinimą, pernai grupės nuostoliai siekė 0,9 mln. eurų. „Utenos trikotažo“ grupės EBITDA rodiklis – 1,6 mln. eurų, kai prieš metus jis buvo taip pat neigiamas ir siekė 355 tūkst. eurų.

Pigesnei darbo jėgai imli šaka

Lietuvos tekstilės pramonė vietinėje rinkoje parduoda labai menką gaminių dalį, todėl sektoriui itin svarbios eksporto rinkos, ypač – Skandinavijos, aiškino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

[[ge:lrytas:lrytas:33603243]]

O čia kaip sykis dėl pakilusių palūkanų ir kritusio aktyvumo statybų sektoriuje šiuo metu ekonominė situacija komplikuota, žmonės mažina išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms, įskaitant ir drabužius.

„Kitas aspektas – labai spartus minimalios mėnesio algos (MMA) augimas Lietuvoje.

Tekstilės pramonė – itin imli pigesnei darbo jėgai, todėl MMA didinimas, manau, turėjo įtakos konkurencingumui, ypač tose įmonėse, kurios delsė investuoti į produktyvumą, efektyvumą, o verslo modelį kūrė remdamosi pigesne darbo jėga. Toks modelis nebeveikia“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas.

Ir gamybos apimtys, anot jo, rodo, kad tekstilės pramonė, kalbant apie Lietuvos pramonės gamybos apsukas apskritai – vienas silpniausių sektorių. Tarkime, gegužę pramonės gamybos augimas (trijų mėnesių slankusis vidurkis) siekė 4 proc., o tekstilės segmente gamyba krito 0,3 proc., drabužių siuvimo – 19 proc.

Šviesa tunelio gale

„Šiam sektoriui matau dar vieną riziką: naujausia euro zonos statistika rodo, kad mažmeninės prekybos rodikliai toliau krenta.

Apima nuojauta, kad euro zonoje vyksta struktūrinis pokytis – vartojimas grįžta į prieškovidinį lygį. Tai pasireiškia tuo, kad žmonės paslaugų vartoja vis mažiau, o prekių – vis daugiau.

Gamybos augimą, kurį matėme Lietuvoje 2021–2022 m., sąlygojo dar veikęs COVID-19 poveikis: žmonės turėjo mažiau galimybių vartoti paslaugas. Dabar gi jie pereina prie paslaugų vartojimo, o prekių vartojimas grįžta į įprastą lygį.

Tačiau problema, kad su gamybos apimtimis grįžti į 2019 m. lygį reiškia prarasti penkerių metų augimą. Viena vertus, tai neatrodo didelė drama, tačiau jei tavo gamyba krenta 18 proc. – tai jau drama“, – komentavo A.Izgorodinas.

Pašnekovas sakė: jei ši prielaida teisinga, tekstilės pramonei tai nėra pati prasčiausia žinia. Taip, gamyba krenta, bet kai vartojimo apimtys normalizuosis ir vartojimo struktūra Europoje iki galo pasikoreguos, nuosmukis baigsis. „Situacija gali būti skausminga dabar, tačiau reikia išlaukti ir situacija pagerės“, – sakė „Citadele“ banko ekonomistas.

Kitas apsektas – palūkanos: jos turėtų sparčiai mažėti. Tikėtina, kad kitų metų pirmąjį pusmetį matysime teigimą poveikį, tik nors centriniai bankai palūkanas agresyviai mažins šį rudenį, poveikį vartojimui matysime tik kitų metų pradžioje.

„Apibendrinant galima sakyti, kad šiuo metu situacija tekstilės sektoriuje labai sudėtinga, tačiau manyčiau, kad jau galima kalbėti ir apie šviesą tunelio gale. Tik ją pamatysime kitų metų ketvirtį“, – prognozavo pašnekovas.

Kelsis į Ukrainą?

Vis dėlto jis mato dar vieną pavojų: Lietuvoje darbo jėgai imlios pramonės šakos nyks ir kraustysis į kitas šalis, tarp kurių viena populiaresnių bus Ukraina. Pasak A.Izgorodino, kai situacija čia stabilizuosis, gali būti, kad tekstilės įmonės užsakymus atiduos Ukrainai. Galbūt, svarstė A.Izgorodinas, Ukrainai tapsime ta valstybe, kuo Lietuvai įstojus į ES tapo Vokietija.

„Techniškai tai reikštų gamybos Lietuvoje kritimą, nes mūsų įmonės kontraktinės gamybos užsakymus duotų Ukrainai. Vadinasi, Lietuvoje reikėtų mažiau darbuotojų.

Išsprendus energetikos tiekimo problemas jau būtų galima kalbėti apie tai, kad įmonės pradės bendradarbiauti su Ukraina“, – prognozavo ekonomistas.

Tekstilės sektorius neišlipa iš sunkumų – įmonės skelbia bankrotus ir masiškai atleidžia darbuotojus