Pasirodžius naujienoms, kad duris užveria į „Michelin“ gidą įtrauktas Liutauro Čepracko restoranas „Gastronomika“ ir kad su problemomis susiduria daugiau verslininkų, diskutuojama, kokia ateitis laukia šio sektoriaus.

Ragina imtis veiksmų

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė mano, kad garsaus šefo uždaromas restoranas yra tik ledkalnio viršūnė.

„Mes jau pavasarį prašėme valdančiųjų, kad darytų taip, kaip Europoje – paliktų mums tą 9 proc. PVM. Karo fone, negrįžus turistams ir žmonių vartojimui mažėjant, mes tą scenarijų puikiai matėme“, – laidoje „Iš esmės“ patikino E.Šiškauskienė. Europoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo įstaigoms vidurkis yra apie 12,5 proc., nors Baltijos šalyse jis yra ženkliai aukštesnis.

[[ge:lrytas:lrytas:34165834]]

Pasak pašnekovės, kai buvo sumažintas PVM, kūrėsi daugiau įmonių, situacija sektoriuje skaidrėjo, o pajamos į valstybės biudžetą buvo didelės.

Valdžios sprendimą vėl grąžinti PVM į buvusį lygį ji prilygina „smulkiojo verslo genocidui“. Tie restoranai, kur kokybiškiausias maistas, daugiausia darbuotojų ir yra geri atlyginimai, miršta tyliai.

[[ge:lrytas:lrytas:34172334]][[ge:lrytas:lrytas:34134857]][[ge:lrytas:lrytas:34131161]][[ge:lrytas:lrytas:34146865]]

„Niekas nenori rėkti, kad jie bankrutuoja“, – sakė E.Šiškauskienė. O bankrotai kyla dėl per mažo gyventojų vartojimo, sparčiai augančio darbo užmokesčio.

„Mūsų smėlio dėžėje nėra viskas gerai. Absoliučiai, – antrina „Huracan Coffee“ savininkas Vytautas Kratulis. – Reikia tvarkyti, negalima tiktai žaisti ir nesirūpinti ta sritimi.“

Verslininkas sako tokio prastos vasaros neatsimenantis, nors visos kavinės yra Vilniuje, centrinėje dalyje. Pastebima, kad ne tik kad negrįžo turistai, bet neturi galimybių. Tarkime, kam važiuoti jaunimui, jei iki 21 negalės net alaus nusipirkti?

Į kavines rečiau užsuka ir miesto gyventojai: vieni dirba iš namų, kiti į darbą atsineša savo pietus, todėl jiems nereikia eiti pavalgyti į restoraną ar išgerti kavos kavinėje.

Maitinimo sektorius – kultūros ir socializacijos dalis

Verslininkas Kristupas Baublys sutinka, kad situacija yra nelengva, tačiau kiekvienas restoranas ar kavinė gyvena skirtingomis nuotaikomis.

Vis tik jis pabrėžia maisto ir gėrimų kultūros svarbą – turistai sotūs bažnyčiomis ir švęstu vandeniu nebus.

„Kai pas gerbiamus politikus atvažiuos svečiai iš užsienio, tai gal vieną kitą vakarėlį Prezidentūroje susiorganizuos, bet jei jie norės eiti socializuotis ir pamatyti, kaip gyvena vietiniai, tai teks eiti“, – dėstė pašnekovas.

Sakoma, kad vietiniai verslininkai jau seniai kalba, kad jiems dirbti trukdyti nereikėtų, o patys ant kelių nesiklaupia ir pagalbos neprašo.

Tačiau iš verslo yra imama daugiau, nei grąžinama. „Mes visi norim mokėti mokesčius, bet norim už tuos mokesčius gauti ir kažką atgal, nes visuomenė šiuo atveju, mano supratimu, yra skriaudžiama ta forma, kad valstybė nefunkcionuoja, kaip turėtų funkcionuoti. Visi sako, kokie Skandinavijoje mokesčiai didžiuliai, bet pažiūrėkime, ką skandinavai gauna atgal“, – patikino jis.

„Žaiskime sąžiningai, chebryte. Negalima vien imti, turit kažką grąžinti atgal“, – pridūrė verslininkas.

E.Šiškauskienė taip pat teigė pastebėjusi, kad rinkoje įvyko paradoksali situacija – valdžia savo sprendimu pagelbėjo prekybos centrams, kuriuos žmonės gali pigiau pavalgyti. Tuo metu netinkliniuose restoranuose pagaminto maisto suvartojimas sumažėjo 6 proc., kai prekybos tinkluose kilo 20 proc.

Nors Lietuva dėl skirtų pinigų ir sulaukė „Michelin“ žvaigždžių lietaus, užsakymų padaugėjo tik žvaigždes gavusiose vietose, kai į „Michelin“ gidą įtrauktų restoranų kasdienybė beveik nepasikeitė.

V.Kratulis kalba ir apie dar vieną problemą – šešėlį, kurio jau yra apstu. „Jei jūs manęs klaustumėte, kaip aš jaučiuosi šeštais metais atsisakęs grynų, tai aš jaučiuosi blogai. Nes atsisakiau grynų tam, kad jūs mus gerai perskaitytumėte, tam, kad institucijos mus gerai perskaitytų ir suprastų.

Dabar išeina taip, kad jie ne tik neįvykdė savo pažado turguose ir visuose prekybos vietose turėti kasos aparatą. Nėra politinės valios“, – kalbėjo verslininkas.

Didelius mokesčius moki metų metus, tačiau kartą per penkiolika metų nuėjęs į polikliniką negauni net nuskausminamųjų, nes jų ten nėra.

Tai pastebi ir laidoje dalyvavusi E.Šiškauskienė, kuri patvirtino, kad nėra paskatų, dėl kurių turėtų būti mažinamas šešėlis. Be to, dėl lengvai dalijamų pašalpų žmogus užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir toliau uždirba „juodus pinigus“.

Restoranai ir kavinės laviruoja ties slidžia riba: „Žaiskime sąžiningai, chebryte“ (8)