„Manau, estai prisivirs košės“, – vertindamas siūlomus mokesčių pakeitimus Estijoje portalui Lrytas sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Į Estijos vyriausybę kreipęsi verslininkai žodžių į vatą nevynioja: tai, kas siūloma – tarsi gaisro gesinimas jį dar labiau kurstant.

O Estijos darbdavių konfederacijos generaliniam direktoriui Arto Aasui šalies vyriausybės elgesys su verslu „primena viduramžių kankinimus, kai vyriausybė sako, kad jums vis tiek bus amputuota viena galūnė, bet jūs dar galite nuspręsti, kuri“.

Antradienį, rugsėjo 17 d., Estijos vyriausybė galutinai apsisprendė dėl naujo gynybos mokesčio nacionaliniam saugumui paremti. Nuspręsta, kad šį mokestį sudarys trys dalys: 2 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), 2 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 2 proc. įmonių pelno mokestis. Pastarasis pelno mokesčio komponentas buvo sulaukęs daugiausiai verslo bendruomenės diskusijų.

[[ge:lrytas:lrytas:32764915]]

Kaip portalui Lrytas teigė profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos partneris Lietuvoje Donatas Kapitanovas, panašių sprendimų ateityje reikėtų tikėtis ne tik Estijoje ar Lietuvoje (kas šiuo metu jau vyksta), bet Latvijoje bei kitose ES valstybėse.

Gynybos finansavimas yra aktuali tema ir lėšų poreikis tam artimiausiu metu tik didės.

[[ge:lrytas:lrytas:31374864]][[ge:lrytas:lrytas:32349236]][[ge:lrytas:lrytas:32906271]][[ge:lrytas:lrytas:33214672]]

„Vis tik tiek Estijoje, tiek Lietuvoje geresnis biudžeto pajamų surinkimas (pavyzdžiui, šešėlio mažinimas) turėtų būti svarbesnis prioritetas, nei imti taikyti papildomą mokesčių naštą sąžiningai mokesčius mokantiems verslams. Tam pagelbėtų ir mokesčių sistemos peržiūrėjimas. Pavyzdžiui, ties tuo esama Lietuvos vyriausybė jau buvo pradėjusi dirbti, tad gal visgi reikėtų grįžti prie šio klausimo“, – komentavo D.Kapitanovas.

Labai nusivylė

Kolegos iš Estijos mintis feisbuke perdavė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Kaip pasakoja Arto, Estijos išlaidos jau daugelį metų auga greičiau nei valstybės pajamos. Viešojo sektoriaus atlyginimai ir biurokratija labai sparčiai didėjo. Ir nereikėtų stebėtis, kad dabar valstybės biudžete tokia didelė skylė, kad, nedidinant mokesčių, deficitas siektų 5 proc.

O tuo pačiu metu, kaip ir Lietuva, Estija susiduria su būtinybe didinti išlaidas gynybai“.

Liepą pasirašytame Estijos valdančiosios koalicijos gynybos finansavimo plane (tokį priėmė ir Lietuva) numatyta, kad nuo 2025 m. liepos 2 proc. punktais, iki 24 proc., bus keliamas PVM, ir nuo 2026 m. 2 proc. punktais, iki 24 proc., – GPM. „Kartu atsirado nuostata, kad dėl poreikio finansuoti gynybą nuo 2026 m. bent iki 2028 m. pabaigos valstybė rinks 2 proc. mokestį nuo įmonių pelno.

Estija tokio pelno mokesčio iki šiol neturėjo, nes ten veikiančios įmonės apmokestinamos pelno paskirstymo metu, t. y., kai jis išeina iš įmonės, pvz., mokant dividendus.

Verslo atstovai kartu su dalimi Estijos politikų bandė ieškoti alternatyvų, tarp tokių galimybių svarstomas papildomas atlyginimų mokestis tokiu pačiu 2 proc. tarifu arba įmonių turto mokestis. Pagal šį pasiūlymą, šį mokestį arba rinkliavą įmonės mokėtų pateikdamos verslo metų ataskaitą, o jo dydis būtų apskaičiuojamas pagal juridinio asmens balanso dydį.

[[ge:lrytas:lrytas:34270344]]

Estijos darbdavių konfederacijos atstovai sako esą labai nusivylę, nes naujų mokesčių įvedimas labai neigiamai veikia ekonomikos augimą“, – rašė V.Janulevičius pridurdamas, kad Estijos ekonomika smunka jau devynis ketvirčius iš eilės.

Gaisrą gesina jį kurstydami

Stambieji Estijos verslininkai kreipėsi į šalies vyriausybę siūlydami suburti konsultantus, nes, verslininkų nuomone, valstybė neturi reikiamų žinių ir patirties struktūriniams pokyčiams įgyvendinti.

Kaip rašo naujienų portalas „rus.postimees.ee“, verslininkai puikiai supranta būtinybę gerinti šalies gynybinį pajėgumą. „Prie to mes jau prisidėjome ir esame pasirengę tą daryti toliau. Taip pat suprantame sunkią valstybės biudžeto padėtį. Tačiau kaip verslininkai esame įpratę žiūrėti į priekį, o ne atgal.

Todėl savo siūlymais norime užtikrinti, kad nebūtų pakenkta Estijos konkurencingumui ir jos ilgalaikėms perspektyvoms. Negalime gesinti gaisro jį kurstydami“, – teigiama verslininkų kreipimesi.

Diskusija virto kakofonija

Estams rasti bendrą kalbą sudėtinga – tą patvirtina ir Estijos švietimo ir mokslo ministrės Kristinos Kallas komentaras, kurį ji paskelbė feisbuke. „Viešojoje erdvėje vykstanti diskusija tapo kakofonija“, – vertino ministrė.

Ji rašė apie tai, kad pavasarį paaiškėjus, jog, pasikeitus NATO gynybos planams, reikia papildomų 1,6 mlrd. išlaidų gynybai, Estijos verslininkai vyriausybei pasiūlė įvesti laikiną krašto apsaugos mokestį. Sutarta 2026–2028 m. rinkti laikiną krašto apsaugos mokestį iš gyventojų (per vartojimo ir pajamų mokesčius) ir verslininkų (per pajamų mokestį). Be to, numatyta fiksuotas viešąsias išlaidas sumažinti 10 proc.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad iš pradžių verslo atstovai siūlė imti mokesčius ne nuo pajamų, o nuo darbo užmokesčio fondo. Vyriausybei atlikus lyginamąją poveikio analizę paaiškėjo, kad taip poveikis ekonominei aplinkai būtų blogesnis nei laikinas pajamų apmokestinimas.

Tuomet verslininkai pasiūlė apmokestinti turtą. „Pradėjome svarstyti šį pasiūlymą. Kadangi jis buvo pateiktas vos prieš savaitę, vis dar kyla daug klausimų, į kuriuos analitikai nesugebėjo rasti atsakymų.

Tuo pat metu vyriausybė kritikuojama, kad apskritai įveda gynybos mokestį – nors ir laikiną. Kad apskritai nagrinėjame skirtingus variantus – esą nereikia jų tiek daug. Kad per ilgai nagrinėjame“, – apie verdančias aistras rašė K.Kallas.

Yra kalbančių apie 5 proc. deficitą

Dar iki 2009 m. estai turėjo teigiamą biudžeto balansą – taip ruoštasi galimiems ekonomikos sukrėtimams. Visa tai padėjo užgriuvus krizei: 2010-aisiais estai galėjo ne taip stipriai veržtis diržus kaip latviai ir lietuviai.

[[ge:lrytas:lrytas:34270343]]

Tačiau į turbulencijų – pandemijos, infliacijos šuolių – penkmetį žengė svarstydami, ar nevertėtų daugiau išlaidauti, didinti perskirstymą per biudžetą. „Estija kaip Lietuva ir Latvija atpalaidavo diržus. Tik estams mažiau pasisekė dėl to, kad jos ekonomika ėmė augti lėčiau, o apetitas išlaidoms buvo didžiulis, ypač viešajame sektoriuje“, – aiškino „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas.

Šiems metams tiek Estija, tiek Lietuva suplanavo lygiai tokį pat biudžeto deficitą – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau metus, panašu, šalys baigs pasiekę skirtingų rezultatų. Ekonomisto prognozėmis, kadangi Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei tikėtasi, mūsų biudžeto deficitas, tikėtina, bus tarp 1–2 procentų. O štai Estijoje jis gali siekti gerokai daugiau nei 3 proc. Būta prognozių, kad šis rodiklis šoks net iki 5 proc.

„Estijai tai – didžiulis šokas“, – komentavo Ž.Mauricas. Juk mokesčiai keliami tam, kad būtų sumažintas 2020–2024 m. išsipūtęs biudžeto deficitas.

Estai blaškosi

„Formaliai didžiąją mokesčių pakėlimo dalį valdžia argumentuoja tuo, kad reikia surinkti lėšų krašto apsaugai. Tačiau tai nėra tiesa – tiek masiškai ir tokiu plačiu mastu kelti mokesčių būtent dėl šio tikslo nereikia. Estai ir taip, palyginti su Lietuva ir Latvija, skirdavo nemažai mokesčių gynybai, – įžvalgomis dalijosi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. -

Vis dėlto ir patys estai išsigando, kad taip gali dar pagilinti ekonomikos duobę ir pradėjo blaškytis: vieni siūlo didinti mokesčius dirbantiesiems, kiti siūlo įvesti mokestį nuo balansinio įmonių turto, treti kalba apie tai, kad reikėtų pelno mokesčio“.

Tačiau toks blaškymasis prie gero nepriveda: negana didėja mokesčiai, bet auga ir būsimų mokesčių pakeitimo neapibrėžtumas. Tai, Ž.Maurico vertinimu, Estijos ekonomikai ne į gera.

Neapibrėžtumas dėl mokesčių atsispindi ir pastaraisiais mėnesiais stipriai kritusiuose vartotojų lūkesčiuose. Natūralu: kai žmonės nėra tikri, kas su mokesčių sistema dėsis kitais metais, mažiau išlaidauja.

Kai 2009–2012 m. estai surinko daugiau mokesčių, lyginant su BVP, lietuviai surinko mažiau, nes visuomenė nepriėmė mokesčių pakėlimo: stipriai plėtėsi šešėlinė ekonomika, emigracija, sustojo darbo užmokesčio augimas.

Tačiau dabar situacija verčiasi aukštyn kojomis. „Estai tapo lietuviais, o lietuviai – estais, – sakė Ž.Mauricas. – Dabar estų nuotaikos panašesnės į tas, kurios vyravo tarp lietuvių 2009 m.“

[[ge:lrytas:lrytas:34270342]]

Didžiausias klaustukas, pasak ekonomisto, ar padidinę mokesčius estai jų surinks tiek, kiek planuoja?

„Lietuva turi prabangą stebėti, kas gi bus Estijoje, nes panašu, kad dėl rinkimų mokesčių didinimo neturėsime. Po rinkimų, žinoma, visko gali būti. Tiesa, gali nutikti ir taip, kad pažiūrėję į vienus, pažiūrėję į kitus, ir pas mus sugalvos kelti mokesčius – juk be Estijos, pavyzdžiui, ir Suomija didina mokesčius“, – sakė ekonomistas ir plačiau pakomentavo pastarąjį pavyzdį.

Suomijoje situacija panaši į Estijos: apetitas išlaidoms padidėjęs, ekonomikos augimas vangus. Nuo šio rugsėjo šalis skubiai nuo 24 iki 25,5 proc. padidino PVM tarifą, užsiima išlaidų karpymu (suomių valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis – antras pagal dydį visoje ES).

Neišsikapsto iš recesijos

„Lietuvos ekonomika auga, Latvijos trypčioja vietoje, o Estijos – niekaip neišsikapsto iš recesijos“, – apibendrino Ž.Mauricas.

O didinami mokesčiai, jo teigimu, tik dar labiau kliudys Estijos ekonomikai grįžti į augimo kelią.

Be to, mokesčių didinimas išaugins infliaciją – kitų metų pradžioje ji gali suktis apie 5–6 proc. Turint omenyje, kad ir atlyginimų augimas prognozuojamas toks pat, mokesčių kėlimo lemtas kainų didėjimas „suvalgys“ perkamosios galios augimą.

Dėl didėjančių mokesčių Estija rizikuoja prarasti investicijų patrauklumą ir papulti į užburtą augančių mokesčių ir lėtėjančios ekonomikos ratą. Kaip minėjo ekonomistas, į panašų ratą 2009–2012 metais buvo papuolusi ir Lietuva.

Tačiau kebli Estijos padėtis ir mums nėra palanki. „Investuotojams mes – bendras regionas. Vienaip ar kitaip sėdime vienoje valtyje, tik nebūtinai irkluojame vienu metu.

Tad mums būtų geriau, jei regiono šalys augtų, tačiau Estija įklimpusi giliai. O esant tokiam mokesčių didinimui sunkiai matau, kaip ji galėtų grįžti į augimo kelią“, – portalui Lrytas teigė ekonomistas ir pridūrė, kad esant tokiai situacijai į Lietuvos pusę galbūt galėtų atsigręžti tie investuotojai, kurie tikslingai dairosi į Baltijos regioną.

D.Kapitanovo, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos partnerio Lietuvoje, nuomone, žvelgiant plačiau, ypač per konkurencingumo aspektą, kelių procentinių punktų mokesčių padidėjimas iš esmės konkurencingumo nepakeis.

„Investuotojai vertina platesnį kontekstą, prieš priimdami sprendimą, kurioje valstybėje investuoti. Be to, neretai mokesčių padidėjimas gali būti kompensuojamas mokesčių lengvatomis ar kitomis paskatomis, tad, mano nuomone, įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms – tiek pačioje Estijoje, tiek Baltijos šalyse – bus nereikšminga.

Kita vertus, reikia suprasti, kad suinteresuotumas gynybos finansavimu ir saugumo didinimu yra didelis, taigi, jei lėšos bus panaudotos tinkamai ir tikslingai, tai gali turėti teigiamą įtaką valstybės BVP augimui. O taip būtų siunčiamas geras ženklas ir investuotojams“, – kalbėjo D.Kapitanovas.

O kalbėdamas būtent apie Estiją Ž.Mauricas sako: ji, tapusi ne tik žemų kainų ir nebežemų atlyginimų šalimi, dabar transformuojasi į nebežemų mokesčių šalį. Čia – esminis pokytis.

Turime prabangą stebėti, kas dėsis Estijoje: dėl susiklosčiusios situacijos nebevynioja žodžių į vatą