Šiaulių oro uosto pašonėje nusidriekusi geležinkelio atšaka atsiėjo 7,87 mln. eurų, tačiau kol kas ja nepervežta nė kilogramo krovinių. O 10,6 mln. eurų vertės krovos terminalas virto vilkikų saugojimo aikštele.

Dar prieš metus centrinę valdžią kuo skubiau skirti finansavimą raginę Šiaulių politikai dabar jau nebekalba apie vėžės reikalaujančius investuotojų būrius. Nebeužsimenama ir apie šia infrastruktūra naudotis trokštančius investuotojus.

Kaltė verčiama Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA), kuri esą staiga pakeitė reikalavimus dėl galimybės naudoti atstatytą geležinkelio atšaką.

„Šiaulių miesto savivaldybės administracijai yra visiškai apribotos galimybės kviesti ir skatinti verslą planuoti naudoti krovos aikšteles, nes net šioje srityje ilgus metus veikianti įmonė „LTG Infra“ neįvardina galimų procedūrų terminų“, – teigiama Šiaulių miesto savivaldybės rašte.

[[ge:lrytas:lrytas:34195170]][[ge:lrytas:lrytas:34188786]][[ge:lrytas:lrytas:34131161]]

Pinigų reikalavo trankiai

Dar prieš metus Šiaulių valdžia atakavo raštais ministerijas prisidėti prie šių projektų finansavimo.

Krašto apsaugos (KAM) ir Finansų ministerijų vadovai raginimams nepakluso, nors Šiaulių mero Artūro Visocko bendražygis sostinėje net buvo surengęs specialią akciją, o futbolo stadiono tribūnose kilo plakatas „Norim taurės ir vėžės!“

KAM atsakė, kad kariškiams vėžės nereikia, nes poreikius tenkina turima geležinkelio atšaka. Finansų ministerija pabaksnojo į Karinių mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų priežiūros komisijos sprendimą neįtraukti šiauliečių projekto į finansuotinų sąrašą.

Dosnesnės buvo Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijos, kurios iš valstybės biudžeto ir ES fondų skyrė didžiąją dalį pinigų. Šiaulių miesto savivaldybės indėlis į abu projektus – vos dešimtadalis – 1,69 mln. eurų.

Poreikis buvo popierinis

Geležinkelio vėžė baigta šių metų rugpjūtį.

Krovos aikštelių darbai užbaigti pernai lapkritį, bet pagal paskirtį jos irgi nėra naudojamos. Kitaip ir negalėjo būti, nes nei Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje, nei Pramonės parke nėra nė vienos įmonės, kuriai reikėtų geležinkelio.

Tai buvo žinoma ir anksčiau – veikiantiems verslams atsivežti žaliavas ar išgabenti produkciją geležinkeliu buvo per brangu.

Mero patarėja Viktorija Dildaitė buvo oficialiai pripažinusi, kad iš verslo negauta nė vienos paraiškos dėl ketinimų naudotis geležinkelio atšaka ar krovos aikštelėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:34218281]]

Virto brangia aikštele

Užtat pernai lapkritį baigtą įrengti krovos terminalą Šiaulių miestas laikinai patikėjimo teise perleido Šiaulių oro uosto bendrovei. Pastaroji teritoriją išnuomojo krovinių gabenimo įmonei „Girteka“, kuri dabar čia parkuoja vilkikus ir puspriekabes.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis pažymėjo, kad turtas yra naudojamas ir už jį bus gauta 72,2 tūkstančio eurų. Tiesa, per metus, tad mėnesio pajamos – vos 6 tūkst. eurų.

Anot V.Lebedžio, savivaldybė dar prieš 3 metus paprašė LTSA įvertinti techninį projektą ir pateikti išvadą dėl objekto tinkamumo naudoti. Tada sulaukta atsakymo, kad jokio leidimo nereikia, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jis būtinas, o tam reikia aibės dokumentų. Todėl sudarytas bendradarbiavimo sutarimas su „LTG Infra“, kuri rengia viešuosius pirkimus būtiniems dokumentams įgyti.

Savivaldybės atstovas sakė, kad net „LTG Infra“ specialistai neįvardijo procedūrų terminų. Jis paminėjo ir naują vardą – greta Baisogalos (Radviliškio r.) artilerijos sviedinių gamyklos statybas pradėsiantį „Rheinmetall“ koncerną.

Tiesa, pripažįstama, kad galimybė, jog šią kompaniją sudomins brangiai kainavęs krovinių terminalas, yra tik teorinė: „Naudotis sukurta infrastruktūra galėtų būti aktualu.“

Investavo milijonus eurų, bet naudos – jokios: krovos vieta virto stovėjimo aikštele