Seimo rinkimų kampanijai įsisukus Vyriausybė nutarė minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo kitų metų kelti 114 eurų – iki 1038 eurų.

Atskaičius mokesčius MMA uždirbantis asmuo gaus 777 eurus ir peršoks prognozuojamą skurdo rizikos ribą, kuri 2025-aisiais turėtų siekti 732 eurus.

Tai kompromisinis sprendimas. Trišalėje taryboje nesutarus profesinėms sąjungoms ir darbdavių atstovams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirinko maždaug vidurkį tarp susipriešinusių šalių siūlymų.

Vienaip ar kitaip, ekonomistai sutaria, kad MMA augs bent tris kartus daugiau nei kainos. Prognozuojama, kad 2025 metais infliacija Lietuvoje padidės iki 2,8 proc., nors šiemet ji viena mažiausių ES, o pastaraisiais mėnesiais nesiekė nė 1 procento.

[[ge:lrytas:lrytas:34267555]]

Bankai pagerino ir šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes.

Tikimasi, kad kitais metais dar kiek sparčiau atsigaus ūkis, nors geopolitinės rizikos gali ir sugriauti šį optimistinį scenarijų.

„Swedbank“ vertinimu, antrąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,2 proc., o 2025 metais numatomas 2,8 proc. prieaugis.

[[ge:lrytas:lrytas:33779937]][[ge:lrytas:lrytas:33908423]][[ge:lrytas:lrytas:33916689]]

Pagerino prognozes ir SEB – šiemet tikimasi 2,4 proc. BVP augimo. Ankstesnis vertinimas buvo tik 1,5 procento. Centrinis bankas tikisi 2,2 proc. augimo šįmet ir net 3,1 proc. kitąmet.

Žinoma, tokie prognozuojami rodikliai nėra itin spartaus ekonomikos augimo pranašai, bet žvelgiant į padėtį kitose ES šalyse Lietuvos ekonomika atrodo atspari, sveikesnės būklės nei Latvijoje ir net pavyzdžiu laikytoje Estijoje.

Spėjama, kad Lietuva kartu su Lenkija kitais metais išvis pirmaus pagal BVP augimą Bendrijoje.

Tai leidžia tikėtis šiais metais į šalies biudžetą surinkti daugiau pajamų, negu buvo numatyta.

Aiškėja kitų metų šalies biudžeto gairės, nors jo projektas bus pateiktas tik kito mėnesio viduryje.

Gal nenorėdama laukti šio termino, nes pirmasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 13-ąją, finansų ministrė G.Skaistė pranešė, kad 2025 m. pensijos augs 10 proc., MMA – 12,5 proc., finansavimas gynybai sieks ne mažiau kaip 3 proc. BVP.

Socialdemokratų lyderė V.Blinkevičiūtė atšovė, kad jų programoje numatytas gerokai dosnesnis gerovės finansavimas iš valstybės biudžeto, – pensijos augtų dar smarkiau, sumažėtų pridėtinės vertės mokestis maisto produktams, padidėtų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) vaikus auginančioms šeimoms, o dar ir keliams būtų padidintas finansavimas.

Finansų ministrė netruko apskaičiuoti, kad socialdemokratų pažadai kitų metų biudžetui atsieitų net 2,56 mlrd. eurų.

Tokia suma sudarytų maždaug penktadalį valstybės surenkamų pajamų, o tai su sveiku protu nesuderinamas išlaidavimas.

G.Skaistė pabrėžė, kad kitų metų biudžetą valdantieji planuoja atsakingai, neperžengiant 3 procentų deficito, kaip ir reikalauja Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės.

Tiesa, per rinkimų debatus girdėti kandidatų į Seimą raginimai nesilaikyti šio reikalavimo, tvirtinama, kad jį peržengia daug ES narių.

Esą dabartinės stagnacijos sąlygomis net kvaila šitaip riboti valstybės išlaidas, nes tai mažina vartojimą ir kartu slopina ekonomikos atsigavimą.

Vis dėlto biudžeto deficito tiek didinti, kaip neva atsitiktų, jei socialdemokratai mėgintų įgyvendinti savo pažadus, neįstengtų nė didžiausi valdžią gavę populistai. Socialdemokratų atstovas G.Paluckas nedelsdamas atsikirto G.Skaistei, pavadinęs jos skaičiavimus manipuliacija, nes esą ji iškraipė kairiųjų siūlymus ir smarkiai perdėjo išlaidas.

Galbūt taip ir yra – prieš rinkimus partijos manipuliuoja skaičiais ir pakreipia juos savo naudai, bet rinkėjus tai smarkiai klaidina ir sėja visuomenėje nerimą.

Ši Vyriausybė jau nieko esmingai nenuveiks, tik sudėlios kitų metų biudžetą, kurį gali iš dalies keisti būsimoji valdžia. Valstybės pajamas įmanoma padidinti labiau, nei augs ekonomika tik keliant mokesčius.

Europos Komisija (EK) dar kartą priminė, kad Lietuvos valstybės pajamų santykis su BVP mažesnis nei ES vidurkis ir mūsų šaliai reikalinga mokesčių reforma, antraip nepavyks išspręsti įsisenėjusių socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir švietimo problemų, sumažinti regionų atskirties.

Kartu EK pripažįsta, kad tai bus kitos Vyriausybės rūpestis.

Bet mokesčių didinimas negali būti patraukli tema rinkimų kampanijoje dalyvaujančioms partijoms, nė viena jų ir nežada spręsti šalies problemų tokiu būdu.

Laisvės partijos vadovė A.Armonaitė teigia, kad mokesčių iš viso nereikėtų kaitalioti, nes nuolatiniai jų pokyčiai gali pakišti koją šalies ekonomikai – būtent BVP augimą ji ir laiko svarbiausiu didesnių valstybės pajamų šaltiniu, taip pat dar kalba apie geresnį biudžeto surinkimą, drąsesnį skolinimąsi.

Daug socialinių pažadų pažėrę socialdemokratai irgi negąsdina, kad šios išlaidos bus finansuojamos didesniais mokesčiais, bet prasitaria, jog jie labiau apmokestintų aukštesnes pajamas gaunančius asmenis, o konkrečiai neaiškina, kaip tai darytų, be to, nėra ir tikslių skaičiavimų, kiek tokiu būdu pasipildytų biudžetas.

Regis, kairiųjų rinkėjų pažadai labiau apmokestinti turtinguosius neatbaidys, gal net patiks, bet ekonomistai perspėja, kad Lietuvai būtinos darbo našumą didinančios investicijos, tad labai svarbu, jog naujoji valdžia nesielgtų kaip dramblys stiklo parduotuvėje.

Prieš rinkimus – pažadai dėl biudžeto: siūlo nesilaikyti svarbaus ES reikalavimo