Paklausos nespėjantys tenkinti lėktuvų gamintojai, streiką dėl ilgus metus nekeliamų algų paskelbę 30 tūkst. „Boeing“ darbuotojų – rodos, toli nuo mūsų esančios bėdos.

Vis tik dėl lėktuvų pasiūlos stygiaus rinkoje susiklosčiusios aplinkybės – svarbi dedamoji nustatant kelionių lėktuvais bilietų kainas, o būtent dėl „Boeing“ lėktuvų stygiaus „Fly Dubai“ atidėjo reguliarių skrydžių tarp Vilniaus ir Dubajaus pradžią.

Aviacijos milžinės lėktuvų gamintojos „Boeing“ darbuotojai surengė pirmąjį streiką per 16 metų – pastarąjį kartą tokių priemonių darbuotojai griebėsi 2008 m. ir truko 57 dienas. Rugsėjo 13 d. 30 tūkst. „Boeing“ darbuotojų kilo streikuoti nesulaukdami didesnių algų – jie tikina, kad darbo užmokestis jiems beveik nekito daugiau nei dešimtmetį.

Šįkart dėl streiko uždarytos dvi pagrindinės lėktuvų 737 MAX ir 777 surinkimo gamyklos Pjudžet Saundo įlankos regione JAV, o tai dar labiau atitolino finansinius sunkumus patiriančios bendrovės pastangas atsigauti.

[[ge:lrytas:lrytas:32835769]]

Kaip praneša naujienų agentūra „Elta“, „Boeing“, vadovaujama naujojo generalinio direktoriaus Kelly Ortbergo, tikėjosi, kad profsąjungą patenkins siūlymas per ketverius metus 25 proc. padidinti darbo užmokestį. Savo ruožtu profsąjunga reikalauja darbo užmokestį pakelti 40 proc.

Lėktuvų gamintoja laikinai stabdo naujų darbuotojų priėmimą ir svarsto galimybę nemokamų atostogų kas savaitę išleisti dalį vadovų, vadybininkų ir kitų sričių darbuotojų.

[[ge:lrytas:lrytas:33490706]][[ge:lrytas:lrytas:31767551]][[ge:lrytas:lrytas:32496173]]

„Boeing“ – vienas iš dviejų didžiausių komercinių keleivinių lėktuvų gamintojų pasaulyje, todėl jo pagamintų lėktuvų dalis rinkoje yra tikrai reikšminga.

Kaip portalui Lrytas Lietuvos oro uostų skrydžių vystymo skyriaus vadovas Tomas Zitikis, žiūrint globaliai, „Boeing“ pagamintų komercinių lėktuvų dalis rinkoje siekia maždaug apie 40 proc. Tačiau ši proporcija gali būti didesnė arba mažesnė priklausomai nuo konkretaus regiono ar tame regione aktyviau veikiančių konkrečių oro linijų.

Anot pašnekovo, Europoje dauguma didžiųjų oro bendrovių savo siauro fiuzeliažo orlaivių parkuose naudoja „Airbus“ orlaivius, šioje rinkoje bene vienintelė naudojanti išskirtinai „Boeing“ lėktuvus yra bendrovė „Ryanair“.

Dėl lėktuvų trūkumo atšaukė planus Vilniuje

Oro linijos savo parką vidutiniškai atnaujina kas 20–25 metus, tačiau praktika – labai įvairi. „Reikėtų suprasti, kad griežta, itin prižiūrima ir nuolatinė techninė priežiūra leidžia naudoti lėktuvus ilgiau nei įprastas, tarkime, antžemines transporto priemones. Modernizavimas vyksta nuolat, todėl eksploatacijos laikotarpis yra pakankamai ilgas“, – paaiškino T.Zitikis.

Nepaisant to, orlaivių rinkoje trūksta. Kaip aprodant naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą sakė renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, dėl šios priežasties iš Lietuvos skrydžių negali pradėti naujos oro linijos.

O būtent dėl „Boeing“ lėktuvų stygiaus „Fly Dubai“ atidėjo reguliarių skrydžių tarp Vilniaus ir Dubajaus pradžią.

„Esant globaliai lėktuvų pasiūlos stokai ir paklausai keliauti stipriai viršijant oro bendrovių galimybes tai atliepti, tikėtina, oro bendrovės gali nepradėti papildomų maršrutų, vykdyti tik tuos, kurie garantuotai bus pelningi nuo pat jų pradžios, kai kurių mažiau paklausių rinkoje maršrutų gali nelikti“, – portalui Lrytas kalbėjo T.Zitikis.

[[ge:lrytas:lrytas:34323557]]

Pasak Lietuvos oro uostų skrydžių vystymo skyriaus vadovo, globali aviacijos rinka jau kelerius metus jaučia stiprią „Boeing“ pasiūlos stoką. Įvairūs iššūkiai šioje kompanijoje jau dabar tikrai turi didelę įtaką. Veikiausiai ji bus jaučiama dar bent kelerius metus.

„Verta paminėti, jog su tiekimo grandinės sutrikimais po pandemijos susiduria ne tik „Boeing“, tačiau ir „Airbus“ gamintojas. Rinką neigiamai veikia ir problemos su „Pratt & Whitney“ varikliais, kurie naudojami naujuose orlaiviuose „Airbus A220“ bei „A320neo“, – papildė T.Zitikis.

Jo teigimu, lėktuvų stokos rinkoje situacija skausmingiausiai palies tuos maršrutus, kurie balansuoja ant pelningumo ribos. Jei maršrutai stabiliai pelningi ir paklausūs, oro bendrovės nesvarbu, kuriame Europos ar pasaulio regione veiktų, juos stengsis išsaugoti.

Kiek mokėsime už bilietus?

Dėl lėktuvų pasiūlos stygiaus susiklosčiusios aplinkybės – svarbi dedamoji nustatant bilietų kainas.

Pasak pašnekovo, nors bilietų kainos ir yra stabilizavimosi etape, bet ateityje turės tendenciją didėti, nes paklausa keliauti – itin aukšta ir tokia turėtų likti artimiausiu metu. Makroekonominės priežastys – darbo jėga, aviaciniai degalai, papildomi mokesčiai ir t.t. – taip pat lems aukštesnes kainas daugelyje sričių, aviacija čia – ne išimtis.

Prognozuojama, kad kitais metais lėktuvų bilietų kainų vidurkiai turėtų nežymiai augti.

Balys Rimkus, „Oro skundas“ įkūrėjas, atkreipė dėmesį, kad šią vasarą tiek „Ryanair“, tiek „Wizz Air“ skelbė apie sumažėjusį pelną ir susilpnėjusią paklausą, o keleiviai neskubėjo iš anksto pirkti brangių bilietų. „Ryanair“ pranešė, jog praėjusį ketvirtį vidutinės bilietų kainos sumažėjo 15 proc., nors pastaraisiais metais fiksuotas nuoseklus kainų augimas.

Ilgainiui sustiprins pasitikėjimą

„Boeing“ istoriškai prisidėjo prie itin aukštų saugumo standartų kūrimo aviacijoje, tačiau pastarieji įvykiai sukėlė abejonių, ar saugumas tebėra aukščiausias „Boeing“ prioritetas, – portalui Lrytas komentavo „Oro skundo“ įkūrėjas B.Rimkus. –

Šiuo metu Federalinė aviacijos administracija (FAA) vykdo sustiprintą „Boeing“ gamybos procesų priežiūrą. Nors dėl to sulėtėjo „Boeing“ 737 MAX lėktuvų gamyba, ilgalaikėje perspektyvoje tai turėtų teigiamai paveikti saugumą“.

Oro linijos užsakinėja naujus lėktuvus įvairiais kiekiais.

„Ryanair“ 2023 m. gegužę užsisakė 300 „Boeing“ 737-MAX-10, tačiau pirmuosius lėktuvus iš šio užsakymo turėtų gauti tik 2027-aisiais. Šios vežėjos strategija, anot „Oro skundo“ įkūrėjo, yra užsakinėti kuo didesnius lėktuvų kiekius, kad sutartų ypač žemas kainas.

Štai „AirBaltic“ rugpjūtį ketvirtą kartą pakartojo užsakymą ir užsisakė dar 10 lėktuvų „Airbus“ A220–300. Šiuo metu „AirBaltic“ valdo 48 lėktuvus ir dar 42 laukia.

„Lėktuvų gamybos trikdžiai neišvengiamai veikia oro linijų planus ir gali turėti įtakos keleiviams. Tačiau griežtesnė priežiūra ir papildomi patikrinimai ilgainiui turėtų sustiprinti pasitikėjimą“, – vertino B.Rimkus.

Orlaivių nuoma brangsta

Vėluojant gaminti lėktuvus, kad būtų patenkinta kelionių paklausa, auga vežėjų poreikis išnuomotiems lėktuvams.

Kaip interviu naujienų agentūrai „Reuters“, kurią citavo „Elta“, sakė „Avia Solutions Group“ (ASG) valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, orlaivių nuomos įkainiai, palyginti su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos, pakilo maždaug 20–22 proc. Taip nutiko, kadangi bendrovės perka mažiau naujų orlaivių, o dažniau pratęsia savo lėktuvų parko nuomos sutartis.

G.Žiemelis tikisi, kad aukštos orlaivių nuomos kainos išliks aukštos dar mažiausiai dvejus metus, o tai leis grupei toliau plėstis ir didinti pelną.

Poreikis aptarnauti senesnius lėktuvus ir papildomų pilotų bei įgulos narių taip pat buvo naudingas ASG, kuri teikia orlaivius, įgulą, techninę priežiūrą ir draudimą (ACMI).

„Palyginti su priešpandeminiu lygiu mes tris kartus padidinome savo orlaivių parką. Šią vasarą turėjome didesnę paklausą nei turėjome orlaivių. Galbūt taip bus ir kitą vasarą“, – sakė G.Žiemelis ir pridūrė, kad iki 2027 m. ASG tikisi išplėsti savo orlaivių parką iki 600. Šiuo metu jų yra 220.

„Boeing“ problemos – ne taip toli nuo mūsų, kaip atrodo: pirmąjį kirtį jau gavome