„Labai ačiū, kad buvote man malonūs“, – „BQ“ viešbučio restorane Maljorkoje per pusryčius bei vakarienę valgytojų stalus tvarkanti ispanė Fiamma prie poros šokoladinių saldainių prisegė padėkos raštelį.

Ši mergina – viena iš būrio švedišką stalą ruošiančio restorano darbuotojų, bet – kitokia. Ji visada šypsojosi, pasilenkdama surinkti svečių lėkščių, vis tik jos ištuštėdavo ant stalo. Keli eurai arbatpinigių buvo tarsi savaime suprantama padėka už tai, kad ji pasirūpindavo kiekvienu valgytoju, kurių apetitas prie švediško stalo – beribis.

Kava ir ne tik ji

„BQ“ viešbutyje, kaip ir Can Pikafort miesto kavinėse bei paplūdimiuose, dauguma poilsiautojų – vokiečiai, likusieji – lenkų, prancūzų ir pačios Ispanijos turistai.

[[ge:lrytas:lrytas:34253468]][[ge:lrytas:lrytas:34344228]][[ge:lrytas:lrytas:34265022]]

Pusryčiai – paplūdimys, pietūs – paplūdimys, vakarienė viešbutyje, o tada – alaus ir visa kita pakrantės baruose ir restoranuose. Ko daugiau reikia pensijinio amžiaus vokiečiams, kurie rugsėjo pabaigoje dar buvo gulte apgulę Ispanijai priklausančios salos kurortus?

Tikėtina, kad ilsėtis Ispanijoje jiems nėra brangu. Lietuviams, ko gero – taip pat. Pavyzdžiui, septynios paros BQ viešbučio dviviečiame kambaryje antroje rugsėjo pusėje kainavo apie 1200 eurų. Į šią kainą buvo įskaičiuoti ir pusryčiai, ir vakarienė.

Dar 46 eurus sudarė „pagalvės mokestis“, – 3,3 euro žmogui už parą, užtat automobilius Can Pikaforte buvo galima parkuoti nemokamai.

Ir dar: ispanai moka paruošti kavą. Espreso kavos puodelis net ir Viduržemio jūros pakrantės restoranuose, kur patiekalų kainos – pačios didžiausios, kainuoja apie 1,5 euro, o tai maždaug euru pigiau nei Vilniaus kavinėse.

[[ge:lrytas:lrytas:34344401]]

Maisto kainos – ispanų naudai

Kelionėse smalsumas nugali – palyginti panašių maisto prekių kainas Lietuvoje ir kitose šalyse, kuriose tenka atsidurti, tapo įpročiu.

Can Pikaforte, arčiausiai jūros yra pabirusios nedidelės „Spar“ tinklo parduotuvės, kuriose santykinai viskas yra gerokai brangiau, nei pačiame mieste, kur pirkėjai prekių vežimėlius stumia iš „Lidl“ ir „Aldi“ tinklų parduotuvių. Abu pastarieji – Vokietijos koncernų valdomi tinklai.

Kiek gi kainuoja kai kurie maisto produktai „Aldi“ tinkle? Skaičiai kainų etiketėse liudija, kad Lietuvoje už maistą mokame brangiau, nei tai savo šalyje daro ispanai.

Tai – tik žiupsnis skaičių, rugsėjo 22-ąją regėtų „Aldi“ parduotuvėje Can Pikaforte.

1,45 euro – joje tiek kainavo litras saulėgrąžų aliejaus. Vidutinė šio produkto kaina mūsų šalyje, Lietuvos žemės ūkio centro (LŽŪC) duomenimis, rugsėjo antroje pusėje buvo 2,91 euro.

1,04 euro – tai pusiau nugriebto (2,5 proc. riebumo) pieno ispaniška litro kaina, lietuviška – 1,45 euro.

2,85 euro – tiek „Aldi“ kainavo 250 g ekologiško sviesto (arba 11,4 euro už kilogramą). Lietuvoje įprastinio 82 proc. riebumo sviesto vidutinė kilogramo kaina siekia kone 14 eurų.

2,79 euro – tokia buvo kietojo sūrio „Gouda“ 400 g pakuotės kaina Maljorkoje, arba 6,88 euro už kilogramą. Lietuvoje vidutinė analogiško sūrio kilogramo kaina – 11,43 euro.

Įvairių rūšių tepamasis sūris „Philadelphia“ (300 g) „Aldi“ kainavo 3,55 euro. Lietuvoje vidutinė jo kaina, atsižvelgiant į pakuotės dydį, sukosi tarp 2,35 ir 4,99 euro.

Keturių „Activia“ jogurto indelių kaina „Aldi“ siekė 2,39 euro, arba 5,2 euro už kilogramą. Lietuvoje atitinkamai tai buvo 2,99 ir 6,23 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:34344404]]

Sviestinis kruasanas „Aldi“ parduotuvėje kainavo 0,39 euro, su šokolado įdaru – 0,69 euro. Lietuvoje jų kainos skiriasi vienu kitu centu.

1,45 euro – tai „Aldi“ bananų kilogramo kaina, Lietuvoje ji – maždaug tokia pati.

Ženklina savo gaminius

Ispanijoje užauginti vaisiai ir daržovės parduotuvėse ženklinami „Original Nacional“ ženklu.

7,45 euro – tai ispaniškų „Aromito“ pomidorų kilogramo kaina. Vidutinė pomidorų kaina mūsų šalyje, LŽŪC duomenimis, pastaruoju metu pakilo iki 7,91 euro.

2,09 euro – tiek „Aldi“ kainavo Ispanijoje užaugintų kininių kopūstų kilogramas, Lietuvoje jų kaina šiuo metu 10 centų mažesnė.

Kilogramas ispaniškų brokolių kainavo 1,78 euro, jų pačių auginamų žaliųjų vynuogių kilogramas – 2,99 euro.

Lietuvoje ispaniškų brokolių vieneto kaina pastaruoju metu sukasi apie 2 eurus, vynuogių kilogramo kainos kyla nuo 2,4 iki 4 eurų.

„Carne Nacional“ – taip ženklinama Ispanijoje užaugintų gyvulių mėsa arba paukštiena.

5,79 euro – tai kilogramo ispaniškos vištienos krūtinėlės kaina. Lietuviškos vištienos krūtinėlės vidutinė kaina mūsų prekybos tinkluose siekia 5,69 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:34344434]]

6,98 euro – tiek kainuoja žolelėmis apibarstytos ispaniškos kalakutienos krūtinėlės kilogramas, Lietuvoje – apie 10 eurų.

Už marinuotų kiaulienos šonkauliukų kilogramą „Aldi“ pirkėjai mokėjo 6,99 euro. Lietuvoje atšaldytų, nemarinuotų kiaulienos šonkauliukų kilogramo kaina siekė 6 eurus.

Stiprus žemės ūkis

Keliaujant po Maljorką žvilgsnis savaime krypo į ūkininkų laukus, mat regioniniai keliai šioje saloje vingiuoja tiesiog tarp tvorų, skiriančių vieną ūkio valdą nuo kitos.

Dalyje laukų tuoj sužydės antram derliui šiemet pasodintos bulvės, o iš didesnių žemdirbystės plotų ką tik išvažiavo javus pasėję traktoriai.

Pasak Banko „Citedele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Ispanija yra viena iš ES valstybių, kurios ekonomika yra stipri ir kurią augina būtent žemės ūkis.

„Ispanija turi didelį privalumą. Tai – valstybė, kurioje dėl palankaus klimato yra smarkiai išplėtotas žemės ūkis bei maisto pramonė.

Ispanai nuima didelį daržovių bei vaisių derlių, ir per metus – ne vieną, o tai suteikia didelį konkurencinį pranašumą milžiniškoje šios valstybės vidaus rinkoje.

Taigi Ispanijos ekonomika yra didelė, o per ypač ilgą poilsio sezoną ją dar labiau pamaitina užsienio turistai“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Be to, produktų logistika šalies viduje yra santykinai pigi, tai daro teigiamą įtaką ir maisto produktų kainoms. Palyginti su Lietuva, ten jos – daug palankesnės pirkėjams.

[[ge:lrytas:lrytas:32236539]]

„Vaisiams ir daržovėms atgabenti iš Ispanijos į Lietuvą reikia nemenkų logistikos sąnaudų. Jas padidina ir išlaidos cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos šiems produktams padengti, kad gabenant jie nesugestų.

Lietuva importuoja gana daug maisto produktų iš Ispanijos, tad neišvengiamai jų kainos mūsų šalyje yra didesnės nei ten, kur jie auginami ir gaminami“, – užsiminė ekonomistas.

Atspari palūkanų pokyčiams

Ispanijoje bendrasis vidaus produktas (BVP) pamažu didėja, eksportas – taip pat. Buvo skelbta, kad, palyginti su 2023-iųjų spalio-gruodžio mėnesiais, per pirmąjį šių metų ketvirtį BVP joje paaugo 0,8 proc., eksportas – 3,3 proc.

„Ispanija yra viena iš stipriausių euro zonos valstybių, o jos ekonomikos rodikliai yra priešingybė Vokietijos rodikliams. Prognozuojama, kad pastarojoje BVP šiemet, ko gero, susitrauks 0,1 proc., nes paskolų palūkanų pokyčiai – didelis jų augimas didžiausią neigiamą įtaką padarė industrinėms valstybėms, Vokietijai – ypač.

Tuo tarpu Ispanijos ekonomikos struktūra yra atspari tokiems dalykams, nes ji yra žemės ūkio ir paslaugų ekonomikos valstybė.

Be to, Ispanijos pramonės specifika – maisto produktų gamyba, kurių dauguma tenka vidaus rinkai. Ir ji auga, nes žmonėms visada reikėjo ir reikės maisto“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Pasak jo, algos Ispanijoje taip pat yra geros, nes kartu su ekonomikos augimu ir infliacija kilo ir atlyginimai.

„Vis dėlto ispanams yra toloka iki tokios darbo užmokesčio augimo spartos, kaip Lietuvoje.

Jeigu vertintume ekonomikos stiprumą, Lietuva šiuo metu nesunkiai gali konkuruoti su Ispanija, ir, ko gero, tai ir daro.

Nes vis daugiau Lietuvos gyventojų investuoja į šios Pietų valstybės nekilnojamąjį turtą, ir tai sudaro apie 80 proc. visų Lietuvos investicijų Ispanijoje“, – patikino ekonomistas.

Lietuviai šioje saloje maistui išleidžia mažiau nei gimtinėje – perka ne tik jį, bet ir vilas (2)