Jeigu turi leidimą naudoti seną asfaltą naujiems keliams, gamtai nekenki. Tačiau jeigu nėra šio dokumento, gali įklimpti į milžiniškus nuostolius. Bent jau Kuršių nerijoje.

Prieš keletą metų 1,7 km keliuką Nidoje nutiesusi įmonė „Akordas-1“ už tai negavo jokio pelno.

Priešingai – pernai Klaipėdos apygardos teismas bendrovei paskyrė net 4,8 mln. eurų baudą už gamtai padarytą žalą. Tiesa, šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Didžiulė bauda, tik puse milijono eurų nusileidžianti tai, kuri buvo apskaičiuota dėl 2019 m. 10 dienų gesinto gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, kelių tiesėjams buvo paskirta už tai, kad jie panaudojo frezuotą asfaltą. Kitaip tariant, senos kelio dangos frezuotas granules.

[[ge:lrytas:lrytas:34420167]]

Tokia praktika tiesiant kelius yra visiškai įprasta. Tik, pasirodo, ne Nidoje.

Klausėsi visą pusmetį

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) dėl poveikio aplinkai į teisėsaugą kreipėsi dar 2020 metais.

Tuomet remontuojant pagrindinę Nidos Taikos gatvę ja buvo uždarytas eismas, o kad gyventojai ir kelių Nidos įstaigų darbuotojai galėtų patekti į namus ir darbą, eismas buvo nukreiptas miško keliuku.

[[ge:lrytas:lrytas:34530597]][[ge:lrytas:lrytas:34275438]][[ge:lrytas:lrytas:34448805]]

Jo, kad nesustabdytų veiklos, reikėjo ir Nidos kempingui, ir gyventojams.

Kadangi keliukas kertant mišką buvo išvažinėtas miško technikos ir neišvažiuojamas, suderinus su Neringos savivaldybe jį Taikos gatvės remonto rangovas „Akordas-1“ išlygino frezuotu asfaltu.

Tačiau kai apie tai aplinkosaugininkai informavo teisėsaugą, darbo ėmėsi net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Kaip paaiškėjo iš bylos medžiagos, iš pradžių STT norėjo įrodyti, esą padarytas tarnybinis nusikaltimas ir įmonė už užmokestį susitarė su Neringos valdžia, kad ji leistų miške išpilti frezuotą asfaltą. Bet tyrėjai nieko nepešė.

„STT pusę metų klausėsi Neringos mero Dariaus Jasaičio ir įmonės „Akordas-1“ vadovų pokalbių telefonu bandydama nugirsti neva nusikaltimo įrodymų, bet neišgirdo nieko, kas patvirtintų jos kaltinimus“, – kalbėjo bendrovei „Akordas-1“ atstovaujantis advokatas Juozas Gaudutis.

Išvežti buvo pigiau

„Mano akimis, keliukas patvarkytas gražiai, buvo nepereinamas, ne tik neišvažiuojamas, o dabar naudojasi ir yra patenkinti ir miškininkai, ir parko darbuotojai. Iš kur ta žala?

Ėjau pasižiūrėti – apaugęs, gražus. Bet tokios procedūros, tegul aiškinasi“, – prieš porą metų portalui 15 min.lt sakė Neringos meras D.Jasaitis.

Nors įrodymų, kad padarytas nusikaltimas, nebuvo rasta, pernai Klaipėdos apylinkės teismas bendrovei „Akordas-1“ paskyrė 50 tūkstančių eurų baudą, taip pat iš jos valstybei priteistas 4,86 mln. eurų žalos atlyginimas.

Teismui „Akordas-1“ pateikė ekspertų atliktus skaičiavimus, kad aplinkkelio lyginimas bendrovei buvo net finansiškai nenaudingas, nes išvežti frezuotą asfaltą būtų buvę netgi pigiau.

„Poveikis aplinkai įvertintas nesilaikant Lietuvos įstatymų, nurodančių, kad turi būti vertinama konkreti žala konkrečiu atveju, o šiuo atveju remiamasi empiriniais skaičiavimais.

Vien jos dydis kelia abejonių – kelias dienas degusios padangos Alytuje ir keli šimtai metrų frezuotu asfaltu išlyginto miško kelio įvertinti ta pačia 5 mln. eurų suma“, – teigė J.Gaudutis.

Viską lemia tik leidimas

Kita vertus, toks pat frezuotas asfaltas buvo panaudotas ne vienam keliui Neringoje. Tarp jų – ir naudojamam kariuomenei patekti į jos objektus.

Neringos meras D.Jasaitis „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad tokios medžiagos išties yra naudojamos Juodkrantėje ir kitur, tačiau tai daroma parengus projektą ir gavus leidimą.

„Kai nusiperki žvejybos leidimą metams ir pagauni lašišą, nebūsi nubaustas, nes turi dokumentą. Jei neturi, tuomet lauk kelių šimtų eurų baudos. Taip ir šiuo atveju“, – aiškino D.Jasaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:34584514]]

Tiesa, jam pačiam kilo klausimų, kaip leidimas arba projektas gali nulemti, kas daro žalą gamtai, o kas ne.

„Taip išeina, kad jei turi leidimą, jokios žalos nėra. Nesu teisininkas, bet ir nežinau, ar čia viskas logiška“, – svarstė Neringos meras.

Tyrėjai žalos neįžvelgė

J.Gaudutis neabejojo, kad kaltinimai įmonei bus panaikinti.

„Frezuotas asfaltas kažkodėl vadinamas statybine atlieka, nors tai yra statybinė medžiaga, daug kur naudojama keliams remontuoti ir tiesti.

Jie kaltina įmonę kelią lyginus savavališkai, bet mes turime susirašinėjimus su Neringos savivaldybės darbuotojais – buvo derinamas aplinkkelio lyginimas, nes jis buvo neišvažiuojamas.

Patys savivaldybės darbuotojai nurodė, kur įrengti apvažiavimą, panaikino buvusius šlagbaumus. Leidimus, jeigu jie reikalingi, tokiems darbams turi parūpinti užsakovas – savivaldybė, o ne rangovas, kuris tik atlieka užsakymą“, – tvirtino teisininkas.

Vokietijos laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys parodė, kad frezuotas asfaltas poveikio aplinkai nedaro, nes jo užterštumas šimtus kartų mažesnis nei leistina norma.

Panašiai teigiama ir 2021 metų Aplinkos apsaugos departamento pateiktame tyrimo dokumente, kuriame nurodyta, kad nė viename ėminyje tirtų medžiagų suminė ribinė koncentracija neviršijo ES reglamento nustatytų normų.

„Vilnius Tech“ universiteto Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis savo išvadoje irgi teigė, kad dėl kelio lyginimo frezuotu asfaltu buvo padarytas trumpalaikis mažas arba nereikšmingas poveikis.

„Man šis atvejis labiau primena susidorojimą su įmone, o ne rūpinimąsi gamta.

Neringos miškuose daugybė frezuotu asfaltu išpiltų keliukų, dabar Naglių rezervate dviračių takui paklotą asfaltą rangovai vadina draugiškiausia aplinkai medžiaga Lietuvoje.

Tik kažkam užkliūva vienas konkretus keliukas, apskaičiuojama milijoninė žala gamtai, nors faktai ir rodo, kad pati medžiaga jai tikrai nekenkia“, – stebėjosi J.Gaudutis.

[[ge:lrytas:lrytas:34580924]]

Sunku įvertinti pinigais

KNNP direkcija, paklausta, kaip konkrečiai kiekvienu atveju apskaičiuojama gamtai padaryta žala ir kas tuos skaičiavimus atlieka, teigė, kad ji įvertinama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, o ją nustato Aplinkos apsaugos departamentas.

„Neapdoroto (neperdirbto) asfalto liekanomis buvo užpiltos kelios Kuršių nerijos vietos: Senovės gyvenvietė, kelias Pervalkos įlankos link, kelio atkarpos Juodkrantėje. Ar buvo taikoma praktika užpilti atliekomis kitas teritorijas, direkcija neturi informacijos“, – teigiama KNNP atsakyme.

Teigiama, kad tokios kategorijos bylose tebėra sudėtinga įvertinti ir pagrįsti didelės žalos arba kitų sunkių padarinių aplinkai faktą.

„Aplinkai padarytos žalos materiali išraiška skaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas, bet kvalifikuojant nusikalstamas veikas būtina nustatyti, kaip pagal metodiką apskaičiuota žala pasireiškia konkretiems gamtos elementams, ir įrodyti, kad dėl nusikalstamos veikos neigiamas poveikis yra reikšmingas. Teisės aktuose nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti neigiamų padarinių aplinkos elementams mastą“, – skelbiama dokumente.

Didžiausi su tarša susiję įvykiai šalyje

Didžiausia ekologine katastrofa iki šiol laikoma 1989 m. įvykusi avarija tuometėje Jonavos „Azoto“ (dabar – „Achema“) gamykloje. Išsiliejus tūkstančiams tonų amoniako ir užsidegus trąšų sandėliui žuvo septyni žmonės. Tačiau tuomet žala aplinkai nebuvo įvertinta pinigais.

Rekordinis apskaičiuotos žalos atvejis užfiksuotas 2018 m. – aplinkos užteršimo naftos produktais Šilutės rajone žala gamtai įvertinta 55 mln. eurų. Tada pavojingomis atliekomis užteršta beveik 8 tūkst. kv. metrų ploto teritorija.

2020 m. nuskambėjus „Grigeo Klaipėda“ atvejui, kai paaiškėjo, kad buvo teršiamos Kuršių marios, Aplinkos apsaugos departamentas pateikė ieškinį dėl 48 mln. eurų. Dėl to dar vyksta teismo procesai.

Gaisro Alytaus „Ekologistikos“ (2019 m.) padangų saugykloje žala buvo įvertinta 5,5 mln. eurų suma.

2018 m. statybinių medžiagų užkasimu apkaltinta Vilkaviškio įmonė „Gintrėja“, jai pateiktas 33 mln. eurų ieškinys. Tiesa, jis, įmonei pritaikius 100 tūkst. eurų vertės aplinkos atkūrimo priemones, sumažintas iki 16 mln. eurų.

Kiti rekordiniai atvejai: 2021 m. Vilniaus mieste aptikto 10 tūkst. tonų asbesto žala gamtai, gamtosaugininkų vertinimu, siekė 30 mln. eurų, 2002 m. gaisro „Egapiris“ padangų saugojimo aikštelėje – 5,8 mln. eurų, 2017 m. „Kauno vandenų“ leistų nuotekų į Nemuną – 4,6 mln. eurų, 2015 m. įmonės „Jukneda“ neteisėtai laikytų pavojingų atliekų – 3 mln. eurų, 2009 m. iš „Orlen Lietuva“ vamzdyno išsiliejusių naftos produktų – 2,8 mln. eurų, 2000 m. Vaidotų geležinkelio stotyje iš cisternų išsiliejusios naftos – 2,32 mln. eurų.

Kuršių nerijoje miško keliukus tiesiančiai įmonei gali grėsti didžiulė bauda – stebisi, kodėl tai užkliuvo (1)