Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) atsisako suteikti informaciją, ar Vilhelmas Germanas, Ieva Trinkūnaitė ir kiti „Foxpay“ tyrime figūruojantys asmenys lankėsi Seime ir, jei lankėsi, kas jiems išdavė leidimus?

Dėl to į Seimo kanceliariją spalio pabaigoje kreipėsi socialdemokratai, reaguodami užklausas institucijoms pateikė ir žurnalistai, tačiau informacijos negauna. Kodėl žiniasklaidai nepavyksta gauti viešąjį interesą tenkinančios informacijos? Kuo remiasi to neatskleidžianti tarnyba? Ar tai nesukurs precedento nuslėpti ir daugiau visuomenei svarbios informacijos?

Apie tai kalbėta naujienų agentūros „Elta“ laidoje „Iš esmės“.

„Delfi“ specialusis korespondentas Tomas Janonis spalio 25 d. el. paštu kreipėsi į Seimo kanceliariją prašydamas atsakymo: ar tiesą skelbia viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad Seime apsilankę „Foxpay“ tyrime figūruojantys asmenys: V.Germanas, I.Trinkūnaitė ir Alfonsas Ambrazas? Žurnalistas bandė aiškintis: jei minėti asmenys lankėsi, tai kiek kartų ir kada, kurie Seimo nariai išdavę leidimus?

[[ge:lrytas:lrytas:34972714]]

Seimo kanceliarijos atstovė Justė Razdevičiūtė-Laugalienė nurodė, kad tokių žinių reikėtų teirautis VAT. Tačiau iš čia T.Janonis gavo atsakymą, kad jo klausiama informacija – nevieša.

Laidoje kalbėjusi VAT atstovė Lina Sokol aiškino, kad bet kokias užklausas tarnyba vertina tik tuomet, jei jos tinkamai pateiktos. Duomenų teikimas tretiesiems asmenims svarstomas, jei duomenų prašytojas, įskaitant ir žiniasklaidos atstovus, tinkamai užpildo ir pateikia prašymą.

[[ge:lrytas:lrytas:34968023]][[ge:lrytas:lrytas:34975899]][[ge:lrytas:lrytas:34969145]]

„Toks atsakymas buvo pateiktas vienam žiniasklaidos atstovui, tačiau tinkamai užpildyto prašymo negavome“, – komentavo L.Sokol.

Tinkamai pateikta užklausa – pasirašyta el. parašu ir pateikta oficialiai. O VAT, pasak jos atstovės, užtikrindama saugomų asmenų ir objektų saugumą, vertina ir užsienio patirtis, kai su saugomais asmenimis susijusiems diplomatams skambinama apsimetant kitais asmenimis.

Vis dėlto T.Janonio atveju nebuvo nurodyta, kad užklausa pateikta netinkamai, o tą padarius, kaip reikalauja VAT nuostatai, informaciją būtų galima gauti. „Kiek tenka prašyti informacijos iš institucijų, parašome el. laišką, ir visada atsako, o jei reikia kažką papildyti, visada apie tai informuoja“, – stebėjosi žurnalistas.

„Buvau kiek nustebęs sužinojęs, kad žurnalistai negali gauti informacijos, pas ką lankėsi minėti piliečiai (I.Trinkūnaitė, V.Germanas ir A.Ambrazas – red. past.). Dabar, kaip suprantu iš tarnybos atsakymo, čia galbūt esama tam tikro nesusikalbėjimo ir ne visai korektiško tarnybos atsakymo atsisakant pateikti informaciją, – situaciją vertino Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. -

Seimas – vieša institucija, Seimo nariai – vieši asmenys – kokios čia gali būti paslaptys, kas pas juos lankosi? Suprantu, kad gali būti išimtinių atvejų, kai Seimo nariui gali reikėti suteikti teisę ypatingais atvejais įslaptinti lankytoją, jei būtų kažkas panašaus kaip įstatymuose numatytas pranešėjas, kurio tapatybė saugoma.

Tačiau šiuo atveju nematau pagrindo slėpti, pas ką lankėsi I.Trinkūnaitė, V.Germanas. Tuo labiau, kad slėpimas sukuria papildomų problemų ir, aišku, pirmiausia – mūsų frakcijai, nes visiems susidaro įspūdis, kad tikriausiai konservatoriai kažką slepia“.

J.Razma žadėjo su parlamentarais pasiaiškinti iki galo neišspręstus klausimus.

„Ačiū dievui, išgirdau labai svarbią frazę, jog J.Razma kaip politikas nemato problemos, kad duomenys būtų vieši, – komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. -

Man atrodo, kad didžioji problema ne VAT, o paties Seimo – Seimas kaip institucija turi būti atvira. O tai, kad Seimas neturi duomenų, kokie Seimo nariai su kuo susitikinėja, man atrodo, yra šiokia tokia problema – žurnalistas neturėtų būti siuntinėjamas tarp institucijų. Biurokratizmas sukuria pagrindinę problemą Lietuvoje – nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Ne tik pačių žurnalistų, bet ir visuomenės. Ką žmonėms galvoti, jei net negalime sužinoti, kas su kuo susitiko?“

D.Razdevičius kritikavo ir iš VAT žiniasklaidą pasiekusį paaiškinimą, kad duomenys neteikiami, kadangi tai – neviešo pobūdžio informacija. Pasak pašnekovo, Lietuvoje institucijų veikla vieša, o duomenys, kurie slapti – labai griežtai apibrėžti įstatymuose. „Jei VAT pati negali viešinti duomenų, galėtų pateikti juos Seimui, o Seimas paviešintų.

Vien dėlto, kad valdžios institucijos biurokratiškai teikia ar iš viso nenori teikti duomenų, Lietuvos spaudos laisvės indeksas šiais metais buvo nukritęs į 13 vietą iš 7“, – minėjo D.Radzevičius.

Jis pritaria, kad Seimo valdyba turėtų priimti aiškią tvarką, kuri leistų išvengti tokių atvejų, kai žurnalistams kreipiantis į Seimo spaudos tarnybą ši pasako, kad nežino, su kuo susitikinėja Seimo nariai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas ragino svarstyti nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ siūlomą praktiką, kad patys Seimo nariai kartą, tarkime, per mėnesį, paskelbtų, su kuo susitinka.

„Tai būtų labai logiška. Patys politikai turi atsiminti: kuo daugiau bus viešumo apie jų susitikimus, tuo mažiau bus spekuliacijų ir kalbų, kad visas Seimas korumpuotas, – komentavo D.Radzevičius. –

Kalbant apie „Foxpay“, man atrodo, kad visos institucijos turi būti suinteresuotos parodyti, jog niekas nieko nenori slėpti. Biurokratizmo turi būti tiek, kiek jo reikia, tačiau jis turi kuo greičiau spręstis“.

Beje, susiklosčiusią situaciją įvertinęs Žurnalistų etikos inspektorius nurodė, kad žurnalistai turi teisę gauti tokią informaciją. Nepaisant to, VAT duomenų nepateikė.

„Informacinei sistemai, kurioje saugomi duomenys, galioja Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatos, todėl jos griežtesnės, nes ir ES siekia didinti kibernetinį atsparumą grėsmėms“, – į tai atsakė L.Sokol.

„Foxpay“ byla: kodėl ir kokia informacija slepiama nuo žiniasklaidos? (8)