„2025 m. valstybės biudžeto projekte suplanuoti rodikliai nekelia grėsmės finansų sistemos patikimumui ir kainų stabilumui, tačiau poveikis infliacijai bus, nors ir nedidelis“, – Seimo Audito komitete pirmadienį kalbėjo centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Centrinio banko skaičiavimais, infliacija Lietuvoje 2025 m. padidės apie 0,1 proc. punkto, o 2026–2027 m. – dar po 0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl biudžete siūlomų sprendimų infliacija po trejų metų būtų maždaug 0,8 proc. punkto didesnė.
Kol kas numatoma, kad infliacija kitąmet svyruos 2–3 proc. ribose, ją esami rodikliai keltų maždaug dešimtadaliu.
Kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlygiui iš viso numatyta papildomai skirti apie 346 mln. eurų. Bus keliamas atlygis švietimo darbuotojams, tyrėjams, prokurorams, kultūros darbuotojams, ugniagesiams ir policijos pareigūnams.
Taip pat apie 430 mln. eurų numatyta skirti spartesniam socialinių draudimo išmokų indeksavimui ir socialinės paramos išmokų kėlimui.
„Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2025 m. gali padidinti apie 0,1, 2026 m. – apie 0,28, o 2027 m. – apie 0,3 proc. punkto“, – apie augančio atlygio ir išmokų indeksavimo poveikį išvadoje teigė LB.
Centrinio banko vertinimu, fiskalinė politika kitąmet bus anticiklinė ir ekonomikos augimą skatins labiau nei šiemet.
„Prognozuojamas ypač spartus skolos augimas, spartesnis, negu buvo prognozuota prieš metus. Mūsų vertinimu, tai kelia riziką, kad sparčiai didėsianti valstybės skola ribos tą fiskalinę erdvę ir galimybes atremti nenumatytus iššūkius ekonomikai ateityje ir finansuoti kai kurias privalomas išlaidas“, – sakė G.Šimkus.
Visgi, pasak jo, Lietuva yra pajėgi pasiskolinti planuojamas sumas, nes finansavimo sąlygos yra pagerėjusios, o šalies įsiskolinimo lygis yra vienas mažiausių euro zonoje. Valstybės kontrolės vertinimu, 2025 m. planuojamas biudžeto deficitas neatitinka nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių, rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijaus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės skolos finansavimui kasmet tampant vis brangesniam, skola didės ir tikimasi, kad 2027 m. sieks beveik pusę šalies BVP.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025–2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, ES šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
