Lietuva įsisuka į naują ekonominę realybę: Vokietijos, vienos iš pagrindinių mūsų eksporto rinkų, ekonominė būklė sunkėja, iš naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo laukiama ekonominių sprendimų, kurie palies ir mus.

Ar mums verta bijoti šių pokyčių? Kaip prie jų prisitaikyti? Ar verta ir kaip normalizuoti santykius su Kinija, kad neprarastume ir įdirbio su Taivanu? O kur turi nesuklysti naujoji Lietuvos Vyriausybė?

Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir ekonomistas Paulius Kunčinas.

R.Valiūno vertinimu, Lietuva – konkurencinga ekonomika: Europoje yra trys žymiau augančios šalys, o mes – viena jų.

[[ge:lrytas:lrytas:35284439]]

„Sakyti, kad pas mus blogai – netiesa. Pas mus labai neblogai. Lietuvos verslas netgi Vokietijos ekonomikai leidžiantis žemyn sugeba eksportuoti į įvairias rinkas, bet mums reikia daryti įvairius žingsnius, kad konkurencingumas augtų, – kalbėjo R.Valiūnas. –

Su džiaugsmu žiūriu į naujosios Vyriausybės pažadą – kalbėtis su verslu prieš priimant sprendimus. Tikiuosi, kad kalbėjimas bus neapsimestinis.

[[ge:lrytas:lrytas:35259934]][[ge:lrytas:lrytas:35288500]][[ge:lrytas:lrytas:35284049]]

Bet su didžiule panieka žiūriu į pažadus peržiūrėti mokesčius. Galime iki sąmonės netekimo ginčytis, ar blogėjanti Latvijos, Estijos situacija susijusi su ten įgyvendintomis mokesčių reformomis ir, matyt, tiesos nerasime, bet, matyt, Lietuvai nieko blogesnio negalima sugalvoti“.

Anot „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininko puiki reforma būtų progresinių mokesčių panaikinimas, bet R.Valiūnas sakė kartais prarandantis viltį, kad to galima tikėtis.

Tuo metu ekonomistas P.Kunčinas atkreipė dėmesį, kad labiausiai ir Lietuvai, ir visai Europai reikia bijoti, jog JAV nuvilios pačius geriausius pramonės žaidėjus. „Yra dėl ko susirūpinti, nes gamintojai, palyginti su gamintojais JAV, yra nekonkurencingi“, – sakė P.Kunčinas.

Jis prognozavo, kad tarptautinė prekyba trauksis – kur kas daugiau prekiausime tarpusavyje ir tarp draugiškų šalių. Išlieka didelis klausimas, ar JAV mums bus draugiška strateginė partnerė, ar ne.

„Atrodo, Lietuva užstrigusi savo burbule ir nenori girdėti, kas vyksta kitur. Mūsų mokesčių politika tokia, tarsi būtume išskirtinė tauta, kuriai nereikia kovoti, nes ir taip viskas mums gerai sekasi. Neva dabar viskas jau taip gerai, kad galime pasvajoti būti kaip Švedija ir daugiau perskirstyti sukuriamo bendrojo vidaus produkto, kelti progresinius mokesčius.

Taip sau darome žalą, nes užsitikriname, kad dėl naujų investicijų Lietuva nėra pajėgi konkuruoti“, – laidoje kalbėjo ekonomistas.

Jis ragino įsiklausyti, kas vyksta pasaulyje, žiūrėti, kaip konkuruoja kitos šalys, tarkime, Portugalija, Graikija, ir pradėti konkuruoti dėl užsienio investicijų.

P.Kunčino nuomone, su Kinija verta atnaujinti pagarbius pragmatiškus santykius, kaip kad daro kitos ES narės. „Aš nelinkęs lankstytis ir maldauti atleidimo, bet manau, kad Kinija kaip tik dabar norės su Europa turėti strateginius santykius, nes supranta, kad Europa turi rinktis tarp JAV ir Kinijos. Reikia gintis savo interesus, dėl kiekvienos pozicijos derėtis atskirai ir būti pragmatiškiems, išlaikyti savo geopolitinį interesą“, – sakė „Verslo požiūrio“ pašnekovas.

R.Valiūno įsitikinimu, Europa nekonkurencinga dėl kelių dalykų.

Pirmasis – ES narės gali vetuoti sprendimus, todėl esame neįgalūs priimti spręsti greitai ir efektyviai.

Antra, Briuselio biurokratija. Be to, turime daugybę apribojimų subsidijoms, dėl kurių amerikiečiai nesuka sau galvos – jie ne tik susigrąžina JAV kompanijas, bet ir pritraukia Europos ir kitų pasaulio šalių kompanijas, o Europa tą daro su atsargumu.

„Bet net jei lygintumėmės su Europa, daugelio Europos šalių subsidijos verslui pritraukti, lyginant su Lietuvos, yra neįtikėtinai didesnės. Netgi tų, kurios pagal dydį galėtų būti lyginamos su Lietuva. Toks įspūdis, kad Lietuvai visiškai nerūpi investicijų pritraukimas“, – vertino R.Valiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:35302439]]

P.Kunčinas papildė, kad, spręsdami, kur nukreipti lėšas, investuotojai pirmiausia žiūri, kiek patikima šalis. Lietuva čia, ekonomisto teigimu, atrodo labai gražiai – esame padarę didžiulį progresą kalbant apie makrostabilumą, žmonės – edukuoti, valstybė – atvira, nebloga infrastruktūra.

„Galima konkuruoti su Švedija, Vokietija.

Bet dėl rizikų ir grąžos esama problemų: kuo aukščiau kylame pridėtinės vertės laiptais, tuo mažiau darosi patrauklu. Lietuva pamiršta, kad nebesame pigios darbo jėgos šalis.

Labai svarbus kriterijus, kurį pamirštame – pas mus nėra mastelio: Lenkijoje, Ukrainoje ar net Vengrijoje yra daugiau žmonių. Tuo metu mes pasmerkti būti eksporto rinka. Esame priversti eiti į labai nišinius sprendimus, labai aukštos pridėtinės vertės sektorius, bet atsisakome tą įvardinti strategijoje“, – nurodė ekonomistas.

O R.Valiūnas atkreipė dėmesį, kad, norint tapti aukštųjų technologijų šalimi, reikia ruošti daugiau inžinierių nei teisininkų. Ne paskutinėje vietoje ir reguliuojama imigracija.

„Be protingos imigracijos mūsų augimą ir tapimą aukštųjų technologijų šalimi turėtume atidėti dešimčiai metų, nes pirmiausiai reikia paruošti specialistus, duoti laiko jiems įgūdžiams įgyti. Ar tikrai turime 10 metų iki 2027 m., kai pasibaigs ES struktūriniai fondai ir apsinuogins mūsų žaizdos?

Ši Vyriausybė privalės padėti pamatus arba nepadėti ir pasmerkti mus būti ten, kur nenorėtume būti. Matyt, turėtume juos įtikinėti, kad nuo jų daug priklauso. Vien verslas to nepadarys“, – komentavo „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas.

Jis kalbėjo ir apie tai, kad jei lietuviai nejaus, kad gyvena taip gerai, kaip kitose šalyse, vėl išgyvensime emigracijos bangą.

Jau ir dabar prarandame kartą, kuri išvyksta studijuoti į užsienio universitetus ir ten įsitvirtina. Vienas iš būdų išlaikyti žmones čia, pasak R.Valiūno, ne tik atlyginimai, bet ir studijų sąlygos. Iš kitos pusės, Lietuvoje įsitvirtinti pas mus atvykusiems studijuoti užsieniečiams kliudo biurokratinės kliūtys.

„Išeitis – viešojo sektoriaus pertvarka. Viešasis sektorius pas mus kur kas didesnis nei ES vidurkis tūkstančiui gyventojų, bet kokybine prasme, matyt, jis ne toks, kokio norėtume. Mažinkime viešąjį sektorių, pinigus perskirstykime didesniems atlyginimams. Nenoriu būti nepopuliarus – bauskime už neveikimą. Valdininko neveikimas, dėl ko atstumiami investuotojai, valstybei padaro dešimtimis milijonų skaičiuojamą žalą.

[[ge:lrytas:lrytas:35302438]]

Problemų yra visose šalyse, tačiau turtinga šalis gali leisti sau prabangą turėti mažiau efektyviai dirbančią biurokratiją. Mes tokios prabangos neturime. Mums reikia būti geresniems nei kitos ES valstybės, geresniems negu Lenkija... Būdami ant sienos, būdami maži, turime būti žymiai geresni, žymiai greitesni“, – sakė R.Valiūnas.

Ko tikimasi iš viešojo sektoriaus? Kad padarytų švietimo reformą, kad įgyvendintų imigracijos politiką, kuri leistų augti ekonomikai ir nesukeltų problemų, kurias turi daugybė ES šalių, kai įvairios grupės neintegruojamos į visuomenę. Svarbu ir tai, kad biurokratija būtų laisva nuo korupcijos.

„Galbūt viešąjį sektorių reikia ne sumažinti, o pertvarkyti. Trečdaliu mažiau darbuotojų ministerijoje, manau, galėtų padaryti tą patį darbą, tačiau tas trečdali gali praversti mokyklose, ligoninėse, kur darbuotojų trūksta. Reikia valios, kad toks pokytis įvyktų.

Tokių žingsnių nelabai norisi daryti – žymiai geriau kalbėti apie socialinės atskirties mažinimą ir pakelti mokesčius verslui. Bet ėjimas tokius keliu veda į ekonomikos lėtėjimą, sustojimą ir valstybės nejudėjimą vektoriumi į viršų, kur ji dabar juda“, – sakė laidos dalyvis.

R.Valiūnas atkreipė dėmesį, kad valstybinėse įstaigose atleisti darbuotoją – labai sunku. „Manau, turėtų būti padarytas įstatymo pakeitimas, kuris leistų atleisti nenorinčius dirbti darbuotojus gerokai mažesnėmis pastangomis nei dabar“, – vertino jis.

Kokie svarbiausi darbai naujajai Vyriausybei?

„Pirma – šiukštu nedaryti mokesčių reformos. Reikia, kad įšaldyti struktūriniai fondai atsirastų Lietuvoje, bet nei pelno, nei gyventojų pajamų mokesčio didėjimo linkme neturi liesti. Tai padarytų didelę žalą. Praeitos Vyriausybės nuopelnas, kad ji nesugebėjo padaryti reformos.

Antra: imigracijos politikos sureguliavimas, kad turėtume papildomų darbuotojų.

Trečia: švietimo reforma. Turime atsidurti situacijoje, kur mūsų vaikai turės žymiai geresnį išsilavinimą, bet mes neprievartausime visų turėti aukštąjį išsilavinimą. Labai svarbu, kad mokyklose vaikų nemokytų mokytojai, kurie to nenori: turėti galimybę mokėti didelius atlyginimus motyvuotiems mokytojams ir atsisveikinti su tais, kurie nemotyvuoti, – vardijo R.Valiūnas. -

Labai svarbu sukurti motyvacines priemones, kad žmonės rinktųsi studijuoti tokias specialybes, kurios mūsų šaliai leistų tapti aukštųjų technologijų šalimi. Socialiniai mokslai čia ne išeitis“.

O užsienio politikoje, „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininko manymu, reikia rasti būdą balansuoti tarp JAV ir ES interesų. Diplomatų sugebėjimas balansuoti rūpinantis ne kieno kito, o Lietuvos interesais yra tas meistriškumas, kurio R.Valiūnas tikisi iš naujojo užsienio reikalų ministro.

Atskleidė, ko Lietuvai reikėtų bijoti labiausiai: yra dėl ko susirūpinti (3)