Nors ekonomika, tikėtina, 2025-aisiais ir toliau augs – kils algos, kils ir kainos. Brangs energetika, degalai, todėl, tikėtina, kils ir vartojimo krepšelio kainos. Kaip tai atsilieps mūsų gyvenimo gerovei, kol kas sunku pasakyti.

„Pirmiausia reiktų atsigręžti atgal ir atsispirti nuo praėjusių metų, nes prieš metus panašiose aplinkybėse irgi buvome susitikę ir kalbėjomės, kad laukia labai neapibrėžti metai. Tuo metu manyta, kad po 2023 m. recesijos laukia tam tikri vangaus atsigavimo metai, bet ekonomika mus visus nustebino.

2024-ieji buvo gerokai dinamiškesni, nei ekonomistai tikėjosi, ir prognozes teko pagerinti tikrai ne vienam iš mūsų – visi mes gerinome prognozes. Pirmasis metų ketvirtis parodė gerokai pranokstantį, energingą ekonomikos atšokimą, kuris tęsėsi ir antrą, ir trečią ketvirtį.

Įsijungė ir į išorę, ir į vidų orientuotos ekonominės veiklos, tad pozityvių staigmenų 2024-ieji paserviravo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

[[ge:lrytas:lrytas:35867914]][[ge:lrytas:lrytas:35577061]][[ge:lrytas:lrytas:35873652]]

Manoma, kad šie metai bus natūralaus ekonomikos atsigavimo starto tąsa. Ekonomistės manymu, palankių aplinkybių tam tikrai bus ir net daugės.

Tam įtakos turės ir Europos Centrinio Banko (ECB) elgsena ir tolesnė bazinių palūkanų stabilizavimo trajektorija. ECB vadovė ir vykdančiosios tarybos nariai užsimena ir apie palūkanų normų normalizaciją.

Prognozuojama, kad jau šių metų viduryje matysime, kad palūkanų normos bus neutralios, žemesnės nei 2 proc., o pinigų politika nebebus griežta.

Tai itin svarbus klausimas ir Vakarų Europai, nes tai įmonėms reikš ciklinį atsigavimo momentą, apyvartinių lėšų augimą bei didesnį apetitą investicijoms.

Kita svarbi dedamoji – kainų dinamika. Po 2022–2023 m. netipinio ne ekonominės prigimties kainų šoko, kurios iš pradžių buvo nulemtas disbalanso tiekimo grandinėse ir energetikos krizės, 2024 m. turėjome atokvėpio laikotarpį – manoma, kad vidutinė metinė infliacija sieks 0,8–0,9 proc. Taip, kaip ir prognozuota.

Tačiau šiemet Lietuva jau turėtų sulaukti natūralaus infliacijos lygio, o kainų augimas paspartės iki 2,6 proc. dėl akcizo didinimo alkoholiui, degalams, rūkalams. Išaugęs vartojimas veiks kaip katalizatorius kainų augimui.

Gera žinia yra ta, kad tarptautinės žaliavų rinkos vartotojams kol kas siunčia palankius signalus. Tačiau juos paaštrina JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika, nustumianti žaliuosius tikslus į šoną ir žada gausesnę naftos gavybos pasiūlą.

Tiek pernai, tiek ir užpernai Lietuva su šalies eksporto rinkomis išgyveno neigiamą ekonominį ciklą, vangesnę ekonomikos plėtros fazę.

„Praėję metai išsiskyrė tuo, kad tiek Baltijos šalių, tiek Europos kontekste Lietuva išsiskyrė tuo, kad Lietuva net ir to neigiamo ciklo metu sugebėjo augti daugiau nei 2 proc. realia apimtimi, atmetus kainų įtaką.

[[ge:lrytas:lrytas:35877110]]

Reiškia, kad mūsų eksportuotojai ir mūsų pramonė, kuri du trečdalius savo produkcijos išveža į Vakarus, ji, atmetus kainų įtaką, realia apimtimi pagamino daugiau nei 5 proc. daugiau, nei prieš metus, ir sugebėjo tai realizuoti“, – teigė ekonomistė.

I.Genytė-Pikčienė aptarė ir mažmeninės prekybos sektorių, kuriame taip pat stebėtas stabilus apyvartos augimas (4 proc.), atmetus kainų įtaką.

Statybų sektoriaus paveikslas sudėtingesnis. Statybų veiklos, kurios aptarnauja gyvenamojo nekilnojamojo turto arba komercinio nekilnojamojo turto poreikius, buvo itin vangios.

„Bet Lietuvai pasisekė, kad vangesnė ekonominės plėtros fazė sutapo su labai laiku atėjusiais Europos pinigais, nukreiptais į viadukus, kitą inžinerinę infrastruktūrą, įvairius energetikos statinius.

Taip pat šiais metais matysime nemažas lėšas, kurios pasieks su karo ir gynybos reikmėmis susijusių objektų plėtrą“, – aiškino ji. Taigi, ES lėšos pagelbėjo tiems, kuriems sunkiau sekėsi dėl tokio ekonominio ciklo.

O aukštos pridėtinės vertės paslaugos buvo vienas iš kertinių momentų, kuris parodė, kad Lietuva gali turėti tokią sparčią plėtrą.

Visa tai gyventojams reiškia tai, kad nedarbo lygis šalyje nedidėjo tiek, kiek galėjo išaugti. Lietuva išsiskyrė ir tuo, kad gana nelengvu metu atlyginimai valstybėje sparčiai augo dėl minimalaus mėnesio atlyginimo padidėjimo, viešojo sektoriaus algų didinimo.

[[ge:lrytas:lrytas:35877095]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kas šiemet laukia lietuvių: vieni dalykai džiugins, kiti kels nerimą (1)